Po pateikimo už Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus balsavo 33 Seimo nariai, 17 buvo prieš, o aštuoni susilaikė.

„Teikiu pakeitimus, kuriais siūlome panaikinti įstatyme dabar esantį ribojimą šiomis paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ar vienišoms moterims“, – pristatydama siūlymus kalbėjo liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims.

Liberalų sąjūdžio frakcijos pataisose siūloma tai išbraukti, tokiu būdu įteisinant procedūrą visiems asmenims.

Pakeitimais taip pat siūloma išplėsti sąrašą atvejų, kuomet atsiranda teisė į reprodukcinių audinių išsaugojimą, sprendžiant dėl asmens būklės ir jos įtakos vaisingumui.

Pasak iniciatorių, šiai dienai esama sveikatos būklė ir prognozuojami sveikatos sutrikimai, paskirtas gydymas, neapima visų galimų būklių, kurios kelia pagrįstas abejones dėl asmens vaisingumo.

Kodėl jūs atimate teisę būti tėvu vyrams?

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos parlamentarė Rita Tamašunienė siūlymą vadino feministiniu.

„Kodėl jūs atimate teisę būti tėvu vyrams?“ – klausė Seimo narė.

Už balsuoti kvietusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigė, jog dabartinė tvarka yra diskriminuojanti bei kvietė kolegas palaikyti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą.

Kaip rašė BNS, KT balandžio pradžioje paskelbė, jog šiuo metu galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas dėl savo ribojimų pažeidžia Konstitucijos nuostatą, jog visi asmenys yra lygūs, jų teisių negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, siūlomi pakeitimai atitinka teismo išaiškinimą bei pašalintų prieštaravimą Konstitucijai, diskriminacines įstatymo nuostatas.

KT pažymėjo, kad Konstitucija reikalauja įstatymuose įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata, sveikatos priežiūros paslaugos asmenims būtų teikiamos vienodai, nepaisant, ar jie gyvena šeimoje, ar yra vieniši, ar yra sudarę partnerystės sutartį.

Šis nutarimas įsigalios po metų – 2026 metų balandžio 10 dieną. Per tą laiką Seimas turi priimti tokius Pagalbinio įstatymo pakeitimus, kad jis atitiktų Konstituciją.

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.

Praėjusios kadencijos Seime mėginta taisyti šią nuostatą, leidžiant pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, tačiau jos atmestos.

Projekto kritikai tvirtino, kad pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, leidus ja pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.