Seimas kitai savaitei atidėjo apsisprendimą, ar sudaryti laikinąją komisiją pastarųjų rezonansinių įvykių Kaune aplinkybių tyrimui, ar šias aplinkybes pavesti ištirti parlamentiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK), jam suteikiant tyrimo komisijos statusą.
Gali prieštarauti Konstitucijai
Ketvirtadienį Seimas turėjo svarstyti du alternatyvius nutarimo projektus. Vienas jų numatė Kauno įvykiams tirti sudaryti laikinąją komisiją, kitas – pavesti šį darbą TTK.
Seimo nario Vytauto Kurpuveso iniciatyva, kurią parėmė 37 parlamentarai, buvo parengtas nutarimo projektas dėl specialios laikinosios komisijos, kuri ištirtų Kauno rezonansinius įvykius, sudarymo. Kartu turėjo būti pateiktas TTK pirmininko Stasio Šedbaro parengtas alternatyvus nutarimo projektas dėl pavedimo jo vadovaujamam komitetui ištirti šiuos įvykius.
Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą, kad V.Kurpuveso suformuluotas nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektas gali prieštarauti Konstitucijai.
Teisininkai nurodė, kad kai kuriais V.Kurpuveso suformuluotais klausimais gali būti kišamasi į vykstantį ikiteisminį tyrimą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad TTK jau vyksta tyrimas dėl minėtų įvykių, todėl darbas gali būti nepagrįstai dubliuojamas.
Todėl dėl laikinosios komisijos sudarymo parlamentarai kol kas nebalsavo, perdavę TTK įvertinti, ar tikrai jos sudarymas gali prieštarauti Konstitucijai. Jeigu komitete būtų nuspręsta, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, Seimas nesudarys laikinosios tyrimo komisijos.
Prieštaringi vertinimai
Svarstydami S.Šedbaro pasiūlymą „Dėl pavedimo TTK atlikti tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su Drąsiaus Kedžio skundais, tyrimo“, kai kurie parlamentarai piktinosi formuluojamais nekonkrečiais klausimais bei tuo, kad atsisakoma sudaryti atskirą komisiją ir tą darbą pavedama atlikti jau veikiančiam komitetui.
Tačiau dalis politikų, tarp jų ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, abejoja, ar būtina sudarinėti atskirą laikinąją tyrimo komisiją, kai įvykius jau tiria TTK, kurio įgaliojimus galima būtų sustiprinti laikinosios komisijos galiomis.
S.Šedbaro parengtame nutarimo projekte komitetui užduodami trys klausimai: ar D.Kedžio skundų tyrimas buvo atliekamas laikantis įstatymų reikalavimų, ar šis tyrimas nebuvo nepagrįstai vilkinamas ir kokių veiksmų turėtų imtis valstybės institucijos, kad ikiteisminiai tyrimai vyktų operatyviau ir ekonomiškiau, įvertinti galimai egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas.
Tyrimas turi būti baigtas iki šių metų lapkričio 4 dienos.
Apsispręs kitą savaitę
S.Šedbaras pareiškė, kad būtina išsiaiškinti visas su D.Kedžio skundų tyrimu susijusias aplinkybes: „Tai reikia padaryti, kad būtų galima argumentuotai priekaištauti teisėsaugos institucijoms, jeigu jos blogai vykdė tyrimą, arba kad nebūtų prielaidų kaltinti teisėsaugos, jeigu viskas buvo daroma gerai – kvalifikuotai, dėmesingai, profesionaliai“.
TTK jau kurį laiką tiria tragiškus Kauno įvykius ir jų aplinkybes, ypač įtariamojo dvejomis žmogžudystėmis D.Kedžio skundų jo mažametės dukters tvirkinimu tyrimo eigą. Kitą trečiadienį žadama įvertinti teisėsaugos institucijų, įskaitant ir generalinio prokuroro Algimanto Valantino, darbą tiriant šią bylą.
Kitą savaitę Seimas plenariniuose posėdžiuose galutinai apsispręs, kurį iš dviejų nutarimo projektų patvirtinti – parengtą V.Kurpuveso ar S.Šedbaro.
Naujausi komentarai