Nuolat skandaluose dėl lėšų švaistymo skęstantys parlamentarai vengia diskusijų apie radikalų būdą sutaupyti – sumažinti Seimo narių skaičių. Seime būta nemažai siūlymų mažinti tautos išrinktųjų skaičių, bet visi jie dingo.
Pakalba ir nutyla
Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir kiti politikai užsimena apie įvairius būdus, kurie padėtų sutaupyti milijonus parlamentui skiriamų lėšų.
Kalbama apie Seimo narių atlyginimų mažinimą, taip pat apie skandalingai naudojamų parlamentinei veiklai skiriamų pinigų apkarpymą nuo maždaug 3,7 tūkst. iki 2–2,5 tūkst. litų, galbūt ir dar mažesnės sumos. Svarstomi pasiūlymai sugriežtinti šių lėšų naudojimą taip, kad nemenka dalis jų nebūtų panaudotos ir grįžtų į valstybės biudžetą.
Užsiminta, kad reikia nuo trijų iki dviejų sumažinti parlamentarams tenkančius padėjėjus.
Diskusijų dėl lėšų taupymo įkarštyje neretai prisimenami siūlymai mažinti Seimo narių skaičių ir taip gerokai apkarpyti parlamentui skiriamus valstybės biudžeto asignavimus. Tačiau toliau kalbų šie pasiūlymai niekaip nepajuda.
Visi nori į valdžią
Norint sumažinti Seimo narių skaičių, reikia keisti Konstituciją. Joje nurodoma, kad Seimą sudaro 141 tautos atstovas, renkamas ketveriems metams.
Pakeisti Konstituciją gali pats Seimas arba tauta referendume. Pats Seimas nerodo didelio entuziazmo mažinti parlamentarų skaičių, nors dauguma politikų viešai tikina tam pritariantys.
"Sumažinti Seimo narių skaičių iki 121, 101 ar net 71 gal būtų gerai ir naudinga. Mano nuomone, būtų logiška sumažinti bent iki 111 ar 101. Bet labai mažai tikėtina, kad susirinks pakankama parlamentarų dauguma, kai ateis laikas balsuoti dėl tokio pasiūlymo", – sakė opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis.
Pasak jo, Seimo narių dauguma nelinkusi "kirsti šakos, ant kurios patys sėdi". "Juk kiekvienas tikisi, kad bus perrinktas į kitą Seimą. O sumažinus parlamentarų skaičių atitinkamai sumažėtų ir šansai būti perrinktiems", – skėstelėjo rankomis V.Mazuronis.
Leistų sutaupyti milijonus
Dar praėjusį pavasarį būdamas Seimo pirmininku Arūnas Valinskas surinko 36 Seimo narių parašus ir įregistravo pasiūlymą sumažinti parlamentarų skaičių nuo 141 iki 121. "Dabar nuo Seimo pirmininkės priklausys, kada ji pateiks šį klausimą parlamentarams svarstyti ir pirmam balsavimui", – sakė A.Valinskas.
Jis pripažino per pusmetį pats nebandęs į plenarinio posėdžio darbotvarkę įtraukti šio Konstitucijos pataisos projekto, nes "buvo svarbesnių darbų", be to, buvo juntama, kad nesusirinks net paprasta Seimo narių dauguma, kuri jam pritartų. Ką jau kalbėti apie konstitucinę daugumą – du trečdalius visų Seimo narių, kurių pritarimo reikia keičiant pagrindinį įstatymą.
"Tikrai labai norėčiau, kad Seimo narių požiūris į šį pasiūlymą būtų pozityvus. Bet nedrįsčiau prognozuoti, kad artimiausiu metu jis galėtų būti priimtas", – atsargiai kalbėjo A.Valinskas.
Jo skaičiavimais, jei būtų sumažintas Seimo narių skaičius iki 121, tai leistų per metus sutaupyti ne mažiau kaip po 20 mln. litų.
Pasiūlė kirpti net perpus
Valstietė liaudininkė Seimo narė Rima Baškienė siūlo dar radikaliau spręsti parlamentarų skaičiaus klausimą – rėžti jį perpus, iki 71, ir visus rinkti tik vienmandatėse apygardose. Tačiau ir ji netiki, kad kolegos tam pritars.
Seimo senbuvis Česlovas Juršėnas tvirtina jau anksčiau siūlęs sumažinti parlamentarų skaičių iki 111. "1996 m. netgi referendumas šiuo klausimu buvo surengtas. Bet rinkėjų atėjo per mažai ir referendumui teikta nuostata nebuvo priimta", – priminė jis.
Č.Juršėnas sutinka, kad Seimo narių skaičius galėtų būti mažesnis. "Bet tai neišgelbės nuo visų problemų, neapsaugos nuo ydų, kuriomis dabar kaltinami parlamentarai", – įsitikinęs jis.
Tiesa, jei parlamentarai nuspręstų sumažinti Seimo narių skaičių, mažiau jų išrinktume tik per 2012 m. Seimo rinkimus.
Atitinka universalią formulę
Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docento Vaidoto Vaičaičio, 141 Seimo narys Konstitucijoje atsirado todėl, kad tiek narių buvo ir 1990–1992 m. dirbusioje Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime.
Beje, sovietinėje Aukščiausiojoje Taryboje buvo net 350 narių. Tačiau sovietinių laikų "parlamentas" buvo tik komunistinės valdžios marionetė ir simbolinė institucija, susirenkanti į kelių dienų posėdžius vos kartą per pusmetį.
Pasak V.Vaičaičio, Lietuva pagal turimą rinkėjų skaičių dabar turi maždaug tiek parlamentarų, kiek priklausytų pagal universalią formulę. "Skaičiuojama, kad iš šalies gyventojų skaičiaus reikia ištraukti kubinę šaknį, tuomet bus gautas maždaug tas parlamentarų skaičius, koks idealus tai šaliai. Ne visose, bet daugumoje valstybių tokio principo laikomasi. Pagal jį Lietuvoje turėtų būti apie 145–150 parlamentarų. Tiek maždaug ir yra", – pabrėžė mokslininkas.
Naujausi komentarai