Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė siūlymams sugriežtinti reikalavimus Lietuvoje norintiems įsikurti užsieniečiams dėl gyvenamo ploto, steigiamo verslo.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisoms pritarta bendru sutarimu, toliau jas nagrinės parlamento komitetai ir vėliau bus balsuojama dėl priėmimo.

Pataisas inicijavo Vidaus reikalų ministerija (VRM), siekdama pažaboti užsieniečius, kurie per fiktyvų verslą siekia leidimų gyventi Lietuvoje.

VRM teigia, kad pastaruoju metu daugėja užsieniečių, kurie deklaruoja ketinimą Lietuvoje užsiimti verslu, tačiau siekia ne realiai vykdyti veiklą, o gautus leidimus panaudoti kaip pateikimo į Šengeno erdvę priemonę.

Anot pataisos autorių, užsieniečiai deklaruoja gyvenamąją vietą tais pačiais adresais, todėl galima manyti, kad šių gyvenamųjų būstų savininkai pelnosi teikdami šią „paslaugą“ užsieniečiams.

Parengtose pataisose numatoma, jog užsieniečiui leidimas gyventi būtų išduodamas, jei jis turėtų tokias gyvenamąsias patalpas, kuriose kiekvienam, deklaravusiam čia gyvenamąją vietą, tektų ne mažiau kaip 14 kvadratinių metrų.

Įstatyme taip pat siūloma numatyti, kad išduoti leidimą būtų atsisakoma nustačius, jog įmonė, kuriai ketina vadovauti užsienietis, yra fiktyvi, taip pat jog užsieniečio buvimas Lietuvoje nėra būtinas siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą.

Projektu ketinama nustatyti ir palankesnes atvykimo sąlygas užsieniečiams, kurie atkeliauja dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo.

Jiems norima numatyti ilgesnį išduodamo leidimo terminą, atsisakyti reikalavimo vertinti darbo atitiktį Lietuvos darbo rinkos poreikiams, jeigu darbdavys įsipareigoja mokėti tris kartus didesnį nei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.