Seimo narė Daiva Ulbinaitė sukvietė aktyvistus, ekspertus, tyrėjus, kariuomenės atstovus ir žurnalistus, bandančius visais įmanomais būdais kovoti su internete nestabdomai skleidžiamu melu.
„Paaiškėjo bauginančiai tragiška situacija. Didžioji dalis visuomenės gauna ir vartoja informaciją per socialinius tinklus. Kaip rodo „Repsense“ tyrimas, profesionalioji žurnalistika mūsų gyvenime užima vis mažiau vietos, o „YouTube“ tampa pirmu pasirinktu žiniasklaidos kanalu. Toliau eina pagal amžiaus grupes feisbukas ir tiktokas. Būtent ten nebaudžiamai veisiasi melas, propaganda ir dezinformacija. Kalbu ką noriu, nes mes gyvename demokratinėje šalyje. Botų armijos, palaikančios prorusiškus naratyvus, sudaro iškreiptą vaizdą, kad jų pasakomis tiki DAAAAUG žmonių. Kas baisiausia, kad prie dėmesio pripratę influenceriai ar politikai nustoja adekvačiai jausti žmonių nuotaikas ir pradeda derinti savo viešus pasisakymus rusijai naudinga linkme. Jau nekalbant apie tai, kad tam tikrų politikų netikrų sekėjų skaičiai jau siekia šimtus tūkstančių, o patys politikai įtikėję savo neregėtu populiarumu bendrauja su botais iš Vietnamo (pridedu pavyzdį)“, – feisbuke rašė TV prodiuseris.
Anot jo, blogiausia, kad didžiausiame istorijoje gynybos biudžete kovai su dezinformacija ir propaganda nenumatyta nei vieno euro.
„Kultūros ministerija jau kelis metus neišgali sukurpti bent kažkokio pirminio kovos plano. Nors kitų metų NATO saugumo pagrindinėse konferencijose tai vienas pirmiausių ir svarbiausių punktų. Kaip sakė susitikimo metu kolega iš Šaulių sąjungos Donatas Giknius, kovojantys informaciniame kare net neturi vado. O be vado jokie koviniai veiksmai neįmanomi. Mes šiai dienai galime kalbėti tik apie partizaninį, pavienių žmonių ar organizacijų pasipriešinimą. Aš netikiu jokiais veiksmais iš dabartinės Seimo daugumos. Nes premjerė Inga Ruginienė apie siūlymus kriminalizuoti dezinformacijos įstatymą jau yra pareiškusi, kad tai žodžio laisvės ribojimas. Ne, premjere, tai nėra kalba apie žodžio laisvę, tai kalba apie melą, kuriuo priešas labai sėkmingai maitina mūsų tautą“, – teigė D. Kubilius.
Tai būtina galų gale pripažinti!
Jis tikino tikintis visuomene. Anot žinomo vyro, užtenka vilktis iš paskos, analizuoti ir stebėti, mes prarandame laiką ir jokios naudos tame jau senai nebėra.
„Su dirbtiniu intelektu botai tobulėja kiekvieną valandą. Todėl pradėkime pulti! Noriu kreiptis į IT specialistus, startuolių kūrėjus. Tikrai galima sukurti įrankius, kurie atpažintų botus, gal net juos neutralizuotų. Suteikime visuomenei galią vos keliais paspaudimais atpažinti melą. Galų gale sukurkime elfus-botus, kurie galėtų kovoti su priešu, apie jį raportuodami socialinių tinklų robotams. Ir ne, tai ne tik savanorystė vardan savo šalies, čia galimybė ir uždirbti. Ir pabaigai – naujas šūkis: MES BALSUOSIME TIK UŽ TĄ PARTIJĄ, KURI STOS Į AKTVYVIĄ KOVĄ PRIEŠ MELĄ (aiškiai išrašytą rinkiminėje programoje, su aiškiu planu ir įsipareigojimu)!“ – įrašą baigė TV prodiuseris.
„Lietuvai būtina aiški informacinės gynybos lyderystė“
„Informacinis karas vyksta, tačiau kas vadovauja frontui – vis dar neaišku. Visuomenininkai, ekspertai ir pilietinės iniciatyvos paliekami kautis po vieną. Taip fragmentuotai ir nekoordinuotai valstybė gintis negali, privalo būti aiški informacinės gynybos lyderystė. Kol Vyriausybė delsia, inicijuosiu darbo grupę teisinių sprendimų paieškai Seime, telkiant visas atsakingas politines jėgas, nes informaciniame kare neturi būti nei biurokratinio vangumo, nei politinių skirtumų“, – pranešime spaudai cituojama TS-LKD frakcijos narė D. Ulbinaitė.
Pasitarime Seime rinkosi dezinformacijos tyrėjai, žurnalistai, kariuomenės strateginės komunikacijos, kibernetinės psichologijos atstovai, reguliuotojai ir pilietinių iniciatyvų nariai. Tarp jų – aktyviai su dezinformacija kovojantis prodiuseris D. Kubilius, komunikacijos ekspertai ir tyrėjai Aistis Zabarauskas, Aurelija Katkuvienė, vienas pirmųjų Rusijos informacinį karą Lietuvoje pradėjęs tyrinėti Nerijus Maliukevičius, atsakingų institucijų vadovai Mantas Martišius (LRT), Dainius Radzevičius (ŽEIT), Darius Kuliešius (RRT pirmininko pavaduotojas), Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, CRI atstovai, TS-LKD partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir kt.
Pasitarime konstatuota: Lietuva nebegali sau leisti veikti fragmentais. Pavienių iniciatyvų nebeužtenka. Reikia aiškios lyderystės, vieno koordinavimo centro, greitesnio reagavimo ir politiškai įtvirtintos valstybės strategijos.
Diskusijoje ne kartą pabrėžta, kad pirmiausia valstybė turi nustoti slėptis už švelnesnių formuluočių ir pasakyti tiesiai – prieš Lietuvą vyksta informacinis karas. Todėl būtina kriminalizuoti dezinformaciją ir suteikti institucijoms realius įrankius veikti. Kol grėsmė neįvardijama tikruoju vardu, tol ir atsakas lieka per silpnas.
Vienas aiškiausių pasitarimo signalų – informacinei gynybai reikia vado. Pasak Vilniaus 1016-oji Informacinių Operacijų šaulių kuopos vado D. Gikniaus, šiandien atsakomybės išmėtytos, veikimas išsiskaidęs, o už rezultatą realiai neatsako niekas. Toks modelis informaciniame kare neveikia. Čia pasigendama Kultūros ministerijos ir Vyriausybės lyderystės.
Komunikacijos ekspertas A. Zabarauskas sakė, kad valstybė nelaimės, jei ir toliau kovos vien instituciniu tempu, todėl būtina įveiklinti šalies technologinį potencialą, tyrėjus ir kūrėjus.
Diskusijoje pabrėžta, kad atsparumo melams didinimo negalima palikti vien institucijoms. D. Kubilius išskyrė visuomeninių (angl. „grassroots“) principu veikiančių judėjimų svarbą – būtent jie dažnai greičiausiai pamato grėsmę, geba reaguoti ir kurti savas istorijas – naratyvus. Valstybei reikia ne slopinti šią energiją, o ją remti ir stiprinti.
Komunikacijos agentūros „Repsense“, atlikusios tyrimą apie dezinformacijos paplitimą, analitikė A. Katkuvienė atkreipė dėmesį, kad informacinių atakų mastas ir jų žala valstybei dažnai jau matomi plika akimi. Todėl būtina nuolatinė stebėsena, tęstiniai tyrimai ir gebėjimas matyti visą ekosistemą: nuo tinklalaidžių ir vaizdo turinio iki komentarų srautų bei koordinuotai stumiamų naratyvų.
Ypatingas dėmesys turi būti skirtas vaikams ir paaugliams, nes būtent jie yra viena pažeidžiamiausių auditorijų, tai rodo ir tyrimai, ir VSD vertinimai. Todėl reikia ne tik daugiau švietimo, bet ir rimtesnių technologinių bei reguliacinių sprendimų – nuo stipresnės autentifikacijos iki atsakingesnio platformų veikimo.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius palaiko siekį įvesti skaitmeninės pilnametystės amžių Lietuvoje ir taip riboti socialinius tinklus vaikams, tačiau siūlytų ir visų vartotojų autentifikaciją, nes tai – sprendimas, kuris padėtų ir kovai su botais.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovė Auksė Ūsienė pabrėžė, kad Lietuva daugelį šių problemų kartoja metų metus, tačiau vis dar vengia principinių sprendimų. Jos teigimu, informacinis atsparumas turi būti ugdomas nuo mažens, o Lietuvos istorija turi būti mokoma nuosekliai iki pat mokyklos baigimo – ne kaip pasirenkamas priedas, o kaip valstybės atsparumo pagrindas.
N. Maliukevičius akcentavo, kad kova su dezinformacija negali tapti vienos partijos ar vienos institucijos projektu. Jai būtinas platus politinis sutarimas ir bendras nacionalinis mobilizacinis atsakas. Būtent todėl pasitarime iškelta būtinybė rengti ne dar vieną formalų planą, o politiškai įtvirtintą strateginį kovos su dezinformacija dokumentą su aiškiais valstybės įsipareigojimais, atsakomybėmis ir veiksmų koordinavimu.
Pasitarimo dalyviai sutarė: Lietuvai reikia ne daugiau kalbų apie problemą, o daugiau realių priemonių – aiškaus vadovavimo, technologinių pajėgumų, paramos visuomeninėms iniciatyvoms, investicijų į švietimą ir greito politinio sprendimo.
„Informacinėje erdvėje nebeužtenka vien gintis pasyviai – valstybė turi išmokti veikti greitai, kryptingai ir vieningai. Šiandien klausimas nebėra, ar informacinis karas vyksta. Klausimas – kas pagaliau prisiims atsakomybę vadovauti Lietuvos informacinei gynybai ir kokias priemones naudosime“, – teigiama D. Ulbinaitės pranešime spaudai.
(be temos)
(be temos)