Būrys Seimo narių teikia Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis iš esmės būtų įteisinta cheminė kastracija už mažamečių tvirkinimą ir kitus lytinius nusikaltimus. Tačiau psichologai mano, kad politikai skubotai imasi griežčiausių priemonių, negalvodami apie neišnaudotas alternatyvas.
Pedofilams - iki 10 metų kastracijos
Įstatymo projekte numatoma suteikti teismams galimybę neapsiriboti tradicinėmis laisvės atėmimo bausmėmis, o nuteistiems pedofilams bei prievartautojams taikyti ir „lytinį potraukį mažinančias medicinines priemones“. Paprastai tariant - cheminę kastraciją. Taip pat numatoma, kad cheminė kastracija gali būti skirta ir asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės - kaip prevencinė priemonė.
Jei Baudžiamojo kodekso pataisoms bus pritarta, už lytinius nusikaltimus nuteistiems asmenims galės būti skiriame cheminė kastracija 1-5 metų laikotarpiui, o pedofilams, tvirkinusiems nepilnamečius ar mažamečius - 5-10 metų cheminės kastracijos.
Kodekso pataisas teikia Seimo narys Petras Gražulis, po įstatymo projektu pasirašė dar 14 įvairių frakcijų atstovų. Tarp jų dominuoja opozicija ir nesutarimų draskomos Tautos prisikėlimo partijos nariai, tačiau įstatymo projektui pritaria ir dalis valdančiųjų: liberalai Petras Auštrevičius ir Audrius Enzinas bei konservatorius Rytas Kupčinskas. Tarp pataisų iniciatorių - ir buvęs teisėjas Konstantinas Ramelis.
P.Auštrevičius: bausmė atgrasytų nuo nusikaltimo
„Mūsų visuomenėje apie šiuos nusikaltimus menkai kalbama, jie negavo reikiamo dėmesio nei iš visuomenės, nei iš teisėsaugos. Apskritai į tuos nusikaltimus žiūrima pro pirštus, manoma, kad jie nevyksta. O tikrovėje yra kaip su aisbergu - paviršiuje yra tik ketvirtadalis ar penktadalis visos problemos“, - portalui sakė vienas pataisų iniciatorių P.Auštrevičius.
Pasak jo, cheminės kastracijos įteisinimas pats savaime taptų gera pedofilijos ir kitų lytinių nusikaltimų prevencijos priemone. „Sugriežtinant bausmes, reikia galvoti apie kuo realesnes prevencijos priemones. Galutinį sprendimą turi priimti teismas, vertindamas kiekvieną atskirą atvejį. Tai (cheminė kastracija -red. past.) neturi būti automatinė priemonė, bet jos buvimas atbaidytų nuo vaikų žalojimo“, - aiškino parlamentaras.
Pataisų iniciatoriai nesiūlo cheminės kastracijos kaip alternatyvos laisvės atėmimo bausmei. P.Auštrevičiaus teigimu, teismai privalo gauti teisę pedofilus bei prievartautojus ir sodinti už grotų, ir pažaboti jų seksualinį apetitą.
Anot jo, Baudžiamojo kodekso pakeitimai, atsižvelgiant į rezonansą dėl Drąsiaus Kedžio istorijos, Seime turėtų būti svarstomi neatidėliotinai. Pašnekovas čia pat pridūrė, kad dokumento tekstas tikrai nėra galutinis, ir pataisas būtina svarstyti su psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais bei visuomene.
Psichologas: tai per staigus žingsnis
Viešosios įstaigos „Vaiko namas“ direktorius, psichologas Evaldas Karmaza, portalui teigė manantis, kad Seimas galbūt per staigiai juda link griežčiausių priemonių. Esą Lietuvoje menkai vystomos psichologinės pagalbos priemonės bei priverstinis gydymas, o politikai po Kauno įvykių iškart imasi cheminės kastracijos.
„Esu šalininkas to, kad daugiau būtų taikomos psichoterapinės priemonės. Kai žmogus padaro nusikaltimą prieš vaiką, jis yra uždaromas, ir galima taikyti priverstinį gydymą. Pas mus tas nėra taikoma, o mes iškart einame prie cheminių preparatų, kai neišbandėme psichoterapijos priemonių galimybių“, - stebėjosi E.Karmaza.
Pasak jo, užsienio praktikoje cheminis poveikis lytinius nusikaltimus padariusiems asmenimis - retas reiškinys. Esą būtent psichoterapija yra pagrindinė priemonė, kuria stengiamasi iš nuteistųjų išguiti liguistą potraukį.
Naujausi komentarai