Kitą savaitę parlamentarai slaptai balsuos dėl skandaluose paskendusio kanceliarijos vadovo likimo
Skirtingos frakcijų nuomonės leidžia tikėtis vadinamojo privilegijų skandalo smaigalyje atsidūrusiam Seimo kancleriui išsaugoti savo pareigas. Arvydo Kregždės veiklai Seimo valdybos posėdyje buvo pažerta pastabų, tačiau jo atsistatydinimo nepareikalauta. Kitą savaitę visas parlamentas turės apsispręsti, ar reikšti nepasitikėjimą kancleriu. Įvairios frakcijos skirtingai vertina jo veiklą, todėl A.Kregždės atstatydinimui reikiamas balsų skaičius gali būti ir nesurinktas.
Skirtingos nuomonės
Vakar ryte daugiau kaip dvi valandas Seimo valdyba svarstė kanceliarijos ir jos vadovo veiklą, numatomus reorganizavimo planus.
Valdybos nariai vienbalsiai nusprendė teikti Seimui nutarimą dėl pasitikėjimo kancleriu. Parlamentas skiria šį pareigūną, todėl Seimo nariai turi pareikšti savo nuomonę dėl siūlymo atleisti jį iš pareigų.
A.Kregždės likimą Seimas posėdyje greičiausiai spręs kitą ketvirtadienį. Pats kancleris, dalyvavęs parlamento valdybos posėdyje, po jo žurnalistų paklaustas, ar iki apsispręs Seimas jis neatsistatydins, sakė: Aš turiu laiko pagalvoti. Apsispręsiu artimiausiu metu.
Balsavimas dėl Seimo skirtų pareigūnų atleidimo turėtų būti slaptas. Norint jį atstatydinti, reikia surinkti daugumą nuo visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71 balsą iš 141.
Seime neoficialiai abejojama, kad tiek daug balsų pavyks surinkti. Valdančiųjų Socialdemokratų, Valstiečių liaudininkų ir Socialliberalų frakcijų lyderiai nėra nusiteikę atleisti A.Kregždę iš pareigų. Pirmiausia turi būti įrodyti visi tie gandai, kurie pastaruoju metu paskleisti apie kanclerio ir jo vadovaujamos žinybos veiklą, tik tada daroma išvada, ar jis tikrai nevertas toliau dirbti, - Kauno dienai sakė vienas socialdemokratų vadovų, Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas.
Be to, šios trys frakcijos nėra nusiteikusios imtis radikalesnių reformų kanceliarijoje.
Didžiausia Seime Darbo partijos frakcija tvirtina neturinti nuomonės kanclerio atsakomybės klausimu. Nuomonės dėl to išsiskiria net ir opozicinėje Tėvynės sąjungos frakcijoje.
Vienas nėra pajėgus kontroliuoti
Seimo valdybos posėdyje buvo išklausyta A.Kregždės ataskaita ir pasiūlymai, kaip reikėtų reformuoti kanceliariją.
Kaip žmogus, A.Kregždė turi neblogą reputaciją ir Seimo narių pasitikėjimą. Tačiau tai, kas įvyko, rodo, jog jis nesuvaldė situacijos, nesukontroliavo visų barų ir neužtikrino įstatymo vykdymo. Ir mes matome, kad turi būti keliamas jo atsakomybės klausimas ir pasitikėjimas vertinamas Seime, - po posėdžio sakė Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.
Anot jo, valdyboje posėdžiavusių frakcijų atstovai pasisakė už tai, kad būtų griežčiau kontroliuojami galimybę piktnaudžiauti suteikiantys Seimo kanceliarijos barai.
A.Paulauskas dar kartą pakartojo, jog ne Seimo Pirmininko kompetencija spręsti kanceliarijos klausimus. Už ten dirbančių darbuotojų skaičių, darbo organizavimą ir efektyvumą yra atsakingas Seimo kancleris. Dabar kanceliarijoje dirba daugiau nei 600 darbuotojų.
A.Kregždė po posėdžio žurnalistams tvirtino, kad vienas kancleris viską kontroliuoti nėra pajėgus, todėl kanceliarijos reorganizacijos projekte ir siūloma įvesti vicekanclerių pareigybes. Jie būtų atsakingi už skirtingas sritis. A.Kregždės teigimu, didžiausios reformos yra numatytos maitinimo srityje ir autotransporto skyriuje. Jei bus nuspręsta atsisakyti paslaugų teikimo, tai bus sumažintas ir kanceliarijos darbuotojų skaičius, - sakė A.Kregždė.
Pareikštas griežtas papeikimas
Opozicijai valdyboje atstovaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas, liberalas Gintaras Steponavičius, kanclerio pasiūlymus dėl reformų pavadino pavėluotais. Žmogus, kuris nesugebėjo kontroliuoti situacijos Seimo kanceliarijoje, negali įgyvendinti reformų, todėl tiek mano, tiek nemažos dalies Seimo narių nuomone, reformos ir privilegijų išgyvendinimas įmanomas tik pakeitus kai kuriuos pareigūnus, įskaitant ir kanclerį, - sakė jis.
Pasak G.Steponavičiaus, tai, kas buvo išgirsta per valdybos posėdį, atskleidžia naujų faktų apie piktnaudžiavimus kanceliarijoje: Todėl matau, kad tėra sugebama sekti įvykiams iš paskos, tačiau nėra įsivaizduojamas ne tik atsakomybės mastas, bet ir sistemos problemos. Kancleris neigia, kad tai yra sisteminiai dalykai.
Jis teigė, kad pasitvirtino faktai dėl piktnaudžiavimo privilegijomis Seimo autoūkyje, taip pat problemos su Valstybės žinias leidžiančia Seimo leidykla.
Per didelį atlyginimą sau pasiskyrusiam Valstybės žinių leidyklos vadovui Mintautui Daulenskiui vakar paskirtas griežtas papeikimas. Man, kaip įmonės direktoriui, pareikštas papeikimas. Tai yra pati griežčiausia bausmė, man užtenka paslysti ant laiptų ir mane jau galima atleisti iš darbo, - sakė M.Daulenskis.
A.Kregždė po pokalbio su M.Daulenskiu žurnalistams sakė pasiūlęs Seimo leidyklos vadovui atsistatydinti. Pagal tyrimo išvadas, kurios padarytos komisijos, įvertinusios jo veiklą, griežčiausia bausmė jam būtų papeikimas. Tačiau aš pasiūliau jam parašyti atsistatydinimo pareiškimą. Jis man sakė, kad dar pagalvos, - kalbėjo Seimo kancleris.
Atliks auditą
Valstybės kontrolė, įvertinusi paskelbtą informaciją apie Seimo kanceliarijos veiklą, nutarė atlikti valstybės lėšų ir kito turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams 2005 metais vertinimą. Su tokiu prašymu į valstybinius auditorius ketvirtadienį priimta rezoliucija kreipėsi ir pats Seimas.
Audito procedūras numatoma pradėti gegužę ir baigti per du mėnesius. Šiais metais Seimo kanceliarijoje taip pat numatoma pradėti visos apimties valstybinį finansinį auditą, kuris bus įtrauktas į 2005-2006 metų finansinių auditų programą.
2003 metais Seimo valdyba, atsižvelgdama į valstybinio audito ataskaitą ir valstybės kontrolieriaus sprendimą dėl Seimo kanceliarijos veiklos, vykdant remonto darbus, laikinai einančiam Seimo kanclerio pareigas A.Kregždei skyrė griežtą papeikimą, penki Seimo kanceliarijos darbuotojai gavo drausmines nuobaudas. Paskutinis finansinis auditas Seimo kanceliarijoje buvo baigtas 2004 metais.
Naujausi komentarai