Seimo narė siūlo leisti laidoti artimųjų urnas neveikiančiose kapinėse | kl.lt

SEIMO NARĖ SIŪLO LEISTI LAIDOTI ARTIMŲJŲ URNAS NEVEIKIANČIOSE KAPINĖSE

Seimo narė Laimutė Matkevičienė siūlo leisti nebeveikiančiose kapinėse laidoti kremuotus artimiausių giminaičių palaikus.

„Ką aš su urna sudarkysiu neveikiančiose kapinėse? Kas čia bloga, jeigu mano urna bus patalpinta tėvų kapavietėje?“ – BNS tvirtino L. Matkevičienė.

Pasak parlamentarės, ji yra sulaukusi vyresnių žmonių, norinčių pasilaidoti šalia giminaičių neveikiančiose kapinėse, skundų.

Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė Audronė Vyšniauskienė BNS sakė neprieštaraujanti tokiam laidojimui su sąlyga, jei nebus naujų kapaviečių ar išsiskiriančių paminklų.

„Laidojant urną nieko nepažeistume, nes ją galima laidoti metro gylyje, net ir nesename kape – jai negalioja 25 metų ramybės laikotarpis. Pavardę galima užrašyti ir ant seno paminklo, nebūtina statyti naują“, – aiškino A. Vyšniauskienė.

Jos teigimu, vietos valdžia dažnai nenori atgaivinti neveikiančių kapinių, nes reikia pasirūpinti privažiavimu ir jų tvarkymu.

Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna teigė, kad šiuo metu į šeimos kapavietes leidžiama laidoti uždarytose Aleksoto ir Žemųjų Šančių kapinėse.

„Įvertinę ir poreikį, ir galimybes atidarėme (Aleksoto ir Žemųjų Šančių kapines – BNS), jos dabar yra riboto naudojimo. Prašymų laidoti kitose neveikiančiose kapinėse nebuvo“, – BNS sakė R. Čėsna.

Pasak jo, uždarius šias kapines sumažėjo kapus tvarkančių žmonių, nebeprižiūrimi kapai apaugo žolėmis ir krūmais, iš jų teko rinkti šiukšles. 

„Dabar, kai kapinės tapo veikiančios, nors ir riboto laidojimo, jos atgijo, susitvarkė aplinka, susidėjo nauji paminklai“, – tvirtino R. Čėsna.

Vilniuje yra 13 neveikiančių kapinių, prašymų laidoti jų kapavietėse nėra, BNS nurodė savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyrius.

Daugiau negu 20 neveikiančių kapinių, užimančių beveik 9 has plotą, yra Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijoje.

Seniūnė Nijolė Bagdonavičienė BNS sakė mananti, kad senose kapinėse urnos galėtų būti laidojamos. Tuo metu Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė abejoja, ar reikia atgaivinti uždarytas kapines.

„Nežinome, kodėl ten laidoti žmonės, gal dėl maro mirę. Dėl gyventojų saugumo ir sveikatos neliesčiau tų vietų“, – BNS teigė E. Sluckienė.

Lietuvoje iš viso yra apie 6 tūkst. nebeveikiančių kapinių. Daugiausia jų yra Žemaitijoje.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

as

leisti ne tik kremuoti bet ir laidoti nes kaimuose vietos yra tik reik jas sutvarkyti v

Joana

Tokiam pasiūlymui PRITARIU,nes tikrai ne tik Kaune,bet ir visoje Lietuvoje laidojimo vietų trūksta.Taigi prisiminkime savo protėvius ir keliaukime į Aną pasaulį pas savo artimuosius.Kodėl tik dideliuose miestuose reikalingi visokie leidimai,įrodantys giminystę o mažesniuose miesteliuose tokių dokumentų nereikia.Kur nori,ten laidok.Net duobę patys gali iškasti ,laidodami savo artimą.Didžiausia nesąmonė ir visokios problemos dėl laidojimo tik Lietuvoje.O kremuotis turėtų visi ir apie laidojimą reikėtų su savais pasikalbėti dar gyviems esant.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS