„Sutarėme, kad įkursime darbo grupę, atstovaujamą įvairių frakcijų pagal proporcinį frakcijų atstovavimą. Dirbsime, tikimės, nuo gruodžio 30-osios iki vasario 14-osios“, – žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Kaip pagrindinį partnerį, kad nereikėtų ieškoti ir ginčytis, kas galėtų atstovauti iš ekspertų, žurnalistų, siūlome Medijų tarybą, kurioje yra įvairių žiniasklaidos grupių atstovai. Iki vasario 14-osios paruoštume įstatymo projektą, pagrinde koncentruojantis į valdyseną ir galbūt finansavimą, kad galėtume turėti geriausią Europoje visuomeninio transliuotojo įstatymą“, – teigė jis.
Medijų taryba veikia kaip Kultūros ministerijos patariamoji institucija, padedanti formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje.
Tarybą sudaro 21 narys iš įvairių institucijų ir organizacijų, tarp jų – įvairios žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms atstovaujančios asociacijos.
Seimo vicepirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS sakė susilaikiusi dėl darbo grupės steigimo.
Ji nepritarė „Nemuno aušros“ siūlymui, kad darbo grupėje frakcijos turėtų ne po vieną atstovą, o būtų atstovaujamos proporciškai pagal turimą mandatų parlamente skaičių, taip pat siūlė į darbo grupės darbą įtraukti LRT žurnalistus.
„Kitaip tariant, yra ruošiama dirva turėti tokią daugumą, kuri galėtų priimti vienokias ar kitokias palankias turbūt šios grupės išvadas. Tai dėl šito principo negalėjau balsuoti už grupę“, – kalbėjo konservatorė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako siūliusi darbo grupei LRT įstatymo pataisas rengti platesniame, ne tik vadovo atleidimo, kontekste. Seimo valdyba gruodžio 29-ąją dar kartą aptars grupės veiklą, tvirtins jos darbo reglamentą, patvirtins sudėtį.
Kaip rašė BNS, pirmadienį Seimo frakcijų lyderiai Prezidentūroje susitiko su Gitanu Nausėda, po kurio šalies vadovas pareiškė, kad valdantieji pažadėjo netaikyti skubos LRT įstatymo pataisoms, o opozicija – specialiai projekto svarstymo nevilkinti.
J. Olekas tuomet kalbėjo apie galimas naujas pataisas, tačiau vėliau po susitikimo su žurnalistų ir kultūros protesto atstovais patvirtino, jog šiuo metu svarstomas LRT įstatymo pataisų projektas eis į priėmimo procedūrą, bet bus sudaryta darbo grupė, kuri dirbs prie projekto.
Valdantieji planavo dar praėjusį ketvirtadienį skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Sustreikavus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, LRT pataisos įstrigo komitete. Dėl to buvo atšauktas ir suplanuotas nenumatytas Seimo posėdis.
Opozicijos atstovai, siekdami vilkinti pataisos priėmimą, taiko parlamentinę filibusterio taktiką, jie yra registravę jau apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai LRT direktoriaus atleidimą lengvinančiai pataisai.
Siekdami sumažinti priešpriešą tarp pataisų iniciatorių ir protestuojančiųjų, prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė socialdemokratė Inga Ruginienė yra paraginę LRT tarybą trauktis iš pareigų. Tai taip pat lemtų direktorės ir jos pavaduotojo atsistatydinimą.
LRT taryba planavo šį klausimą svarstyti sausio pabaigoje, tačiau jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas BNS sakė sieksiantis paankstinti tarybos posėdį.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei pastarosiomis savaitėmis surengtuose mitinguose prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Naujausi komentarai