Rumunijos mokslų akademijos garbės narys sakė ir pastaruoju metu matąs naivumo bei nebrandumo apraiškas suvokiant bei vertinant Kremliaus veiksmus.

„Vakarai ne visuomet tinkamai reagavo į Rusijos karo ir agresijos politiką, toliau manydami, kad Rusija yra šalis, kur vykdomos demokratinės reformos, o Vladimiras Putinas yra populiarus politinis lyderis“, – ketvirtadienį Lietuvos Seime atsiimdamas jam skirtą apdovanojimą sakė V. Matei.

Anot jo, demokratiniam pasauliui prireikė 2022 metų karo prieš Ukrainą, kad suprastų, jog ankstesni Rusijos veiksmai prieš Ukrainą, Baltijos šalis, Moldovą, Sakartvelą nebuvo atsitiktiniai.

„Tai buvo imperinės revanšistinės strategijos dalis ir rodo Rusijos užsienio politiką, kuri neturi nieko bendra su tarptautinės teisės demokratinėmis normomis“, – teigė svečias.

„Nenorėčiau tikėti, kad pastaruoju metu vėl matome naivumo ir nebrandumo apraiškas suvokiant ir vertinant agresyvią Rusijos politiką. Šiandien vykstant karui prieš Ukrainą ir Rusijos hibridiniam karui prieš Lietuvą, Moldovą, Latviją, Estiją ir visą Europos Sąjungą, mums labiau nei bet kada reikia sanglaudos ir solidarumo, nuoseklių veiksmų kovai su Rusijos propaganda, veiksmingų priemonių Europos erdvei ginti“, – pridūrė jis.

V. Matei teigimu, XX amžiaus pabaigoje Lietuva buvo sektinas pavyzdys Moldovai, ypač kai ji pirmoji paskelbė atkurianti nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Nenorėčiau tikėti, kad pastaruoju metu vėl matome naivumo ir nebrandumo apraiškas suvokiant ir vertinant agresyvią Rusijos politiką.

„Šią žinią priėmiau su džiaugsmu, (...) Lietuvos pavyzdys suteikė mums drąsos ir papildomos energijos kovojant su sovietinio okupacinio režimo demonais“, – sakė jis.

„1990 metų gegužės 31 dieną Moldovos parlamentas pripažino Lietuvos nepriklausomybę nuo SSRS. Net jei pati Moldovos Respublika nebuvo nepriklausoma, šio pirmojo Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo akto moralinė ir simbolinė vertė neabejotina“, – pabrėžė V. Matei.

A. Stulginskio žvaigžde jis apdovanotas už politinę lyderystę telkiant Moldovos parlamentą pripažinti Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais, reikšmingą indėlį atkuriant Moldovos valstybingumą, tarptautinės bendruomenės telkimą ir politinio dialogo skatinimą.

1990 metais V. Matei siūlymu Moldovos Aukščiausiojoje Taryboje sudaryta komisija Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo nutarimo projektui parengti. Tuomet 31-erių politikas sukūrė ir ranka parašė nutarimo tekstą, o 1990 metų gegužės 31 dieną Moldovos Aukščiausioji Taryba savo nutarimu pirmoji pasaulyje pripažino nepriklausomą Lietuvos Respubliką.

Be mokslinės veiklos V. Matei taip pat yra poetas, eseistas, literatūros istorikas ir politikas. 1990–2001 metais jis buvo Moldovos Respublikos parlamento deputatas, 1998–2001 metais ėjo parlamento vicepirmininko pareigas.

V. Matei iki šiol aktyviai domisi Lietuvos reikalais, dažnai lankosi mūsų šalyje, aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos rumunų kultūros bendrija „Dačija“, jungiančia Lietuvoje gyvenančius išeivius iš Moldovos ir Rumunijos.

A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skiriamas už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Šis apdovanojimas paprastai teikiamas gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba artimiausiame posėdyje.