Vytautė Švedienė – viena iš trylikos pirmųjų Lietuvoje šeimų lankymo specialisčių. „Galbūt išgelbėjau keturias gyvybes ir tikrai esu laiminga, galėdama dirbti šį darbą“, – sako moteris, prisimindama labiausiai ją sukrėtusį įvykį per dvejus metus, dirbant bandomajame šeimų lankymo projekte.

Sukėlė nerimą

Ji pasakoja, kad tai buvo eilinis šeimos lankymo vizitas ir rutininė procedūra, kai mama, kuri augino pusantrų metų kūdikį ir dar du vyresnius vaikus, turėjo užpildyti savo emocinės sveikatos situacijos anketą. Bet jos atsakymai specialistei pasirodė keliantys nerimą, o pasikalbėjus paaiškėjo, kad mama iš tiesų turi suicidinių minčių.

„Pirmiausia ją nuraminau ir pasakiau, kad labai džiaugiuosi, kad manimi pasitikėjo ir išsipasakojo. Tuomet, kaip ir turėjau, pranešiau institucijoms. Viskas baigėsi laimingai: moteris dėkinga man už greitą reakciją ir pagalbą, dabar ji vartoja vaistus ir lankosi pas psichologą“, – pasakoja V. Švedienė.

Šiuo metu specialistė lanko 24 šeimas – 23 mamas ir vieną tėtį, kuris vienas augina šešerių mėnesių dukrytę. Jos mama, turinti protinę negalią, vaiku nesirūpina. Net aštuoniolika V. Švedienės lankomų šeimų priklauso socialinės rizikos grupei: vartoja alkoholį, tinkamai neprižiūri vaikų, stokoja socialinių įgūdžių ir pajamų.

„Visos mes turime tokių sudėtingesnių šeimų, bet pas mane jų yra šiek tiek daugiau. Tačiau šis projektas ir skirtas socialinės rizikos šeimoms, tik atvejai būna skirtingi“, – paaiškina specialistė.

Viskas baigėsi laimingai: moteris dėkinga man už greitą reakciją ir pagalbą, dabar ji vartoja vaistus ir lankosi pas psichologą.

Kitų šalių patirtis

Nuo 2022 m. Lietuvoje įgyvendinamas bandomasis šeimų lankymo projektas skirtas besilaukiančioms, pagimdžiusioms ir vaikus iki dvejų metų auginančioms šeimoms. Projektas įgyvendinamas šešiolikoje savivaldybių, šiuo metu šeimų lankymo specialistės lanko daugiau nei 300 šeimų, dalyvaujančių bandomuosiuose šeimų lankymo modelio diegimo projektuose. Visoje šalyje šią paslaugą planuojama teikti nuo 2025 m. gegužės.

Šis projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ lėšomis ir remiasi užsienio šalių patirtimi. Specialių žinių įgiję sveikatos priežiūros specialistai pirmą kartą besilaukiančioms, nepilnametėms, vienišoms ar nepasiturinčioms mamoms, socialinės rizikos šeimoms padeda sumažinti galimas rizikas arba jų išvengti, padeda saugiai pasirūpinti mamos ir vaiko sveikata, suformuoti gerus motinystės įgūdžius.

„Bandomasis projektas parodė didžiulį šios paslaugos poreikį Lietuvoje. Džiaugiamės galėdami pasiūlyti įrankį, kuris leidžia suteikti realią pagalbą ne tik prižiūrint kūdikį, bet ir rūpinantis tėvų fizine ir psichine gerove“, – sako projektą administruojančios Centrinės projektų valdymo agentūros EEE ir Norvegijos programų skyriaus vadovė Sandra Remeikienė.

Emocinė būklė

V. Švedienė pritaria, kad šeimų emocinės būklės stebėjimas yra vienas didžiausių iššūkių, ir tik tuomet, kai atsiranda abipusis pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, nelaimėms ir krizėms pavyksta užkirsti kelią.

„Kaip pavyksta užsitarnauti pasitikėjimą? Manau, gal tą lemia asmeninės savybės: žmogiškumas, šeimos situacijos supratimas ir priėmimas nesmerkiant, nekritikuojant“, – svarsto specialistė.

300 – maždaug tiek šeimų visoje Lietuvoje sulaukia specialaus dėmesio.

Šeimų lankymo specialistės taip pat stebi, kaip mamoms sekasi prižiūrėti, maitinti kūdikius, stebi jas ir nėštumo metu, nes pasitaiko, kad moterys slepia nėštumą, nesilanko pas medikus, piktnaudžiauja alkoholiu, rūko.

Būna ir tokių atvejų, kai vaikas patenka pas laikinus globėjus, nes mama išėjo ir negrįžo, palikusi kūdikį Krizių centre, kur buvo laikinai apsistojusi. Kitu atveju mama su tėčiu intensyviai vartojo alkoholį ir vaiką taip pat teko perduoti laikiniems globėjams.

Neseniai kartu su vaikų teisių specialistais V. Švedienei teko ieškoti atsakymų, susidūrus ir su tokia neeiline situacija, kai šeimoje vienu metu laukiasi jauno amžiaus duktė ir jos mama.

„Dar turiu šeimą, kur besilaukianti jauna moteris nori, kad ją lankyčiau, o jos draugas, kuris yra gerokai vyresnis, grasina, kad išdaužys mašinos langus, jei bandysiu kištis į jų gyvenimą. Baisu ir nejauku, bet važiuoju ir dirbu savo darbą“, – sako V. Švedienė.

Ir nors šeimų lankymo specialistės darbo kasdienybė ne visada šviesi ir lengva, didžiausią prasmę šiame darbe ji mato tuomet, kai jaučiasi reikalinga ir gali padėti.