Narystė elitiniame klube gali vėluoti ne dėl Lietuvos kaltės, todėl žadama reikalauti, kad anksčiau patvirtinti planai nebūtų atidėliojami
Lietuvai gali nepavykti planai kitąmet atverti Šengeno erdvės duris. Nors šalis pagal planą rengiasi narystei erdvėje, užtikrinančioje laisvą judėjimą tarp Šengenui priklausančių Europos Sąjungos valstybių, pati bendrija nespėja įdiegti visų būtinų technologinių naujovių, reikalingų naujoms ES valstybėms priimti. Todėl Šengeno plėtra gali įvykti ne kitų metų rudenį, kaip planuota, bet dar po metų. Vis dėlto, Lietuva dar tikisi, kad pavyks įtikinti ES valstybes priimti politinį sprendimą Šengeno plėtrą įgyvendinti 2007-aisiais. Ar tai pavyks padaryti, paaiškės gruodį.
Ieškos galimybių kompensuoti
Ketvirtadienį vakare Liuksemburge posėdžiavusiems ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrams oficialiai buvo paskelbta, kad antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą tikimasi užbaigti 2008 metų birželį, tai yra maždaug metais vėliau, nei planuota. Dėl to gali būti atidėtas naujų ES narių įsiliejimas į Šengeno erdvę.
Senoji informacinė sistema nebus pajėgi aptarnauti dešimt naujų ES narių, todėl jau kurį laiką diegiama naujoji. Prieš kelis mėnesius pasirodė neoficialios žinios, kad šis procesas ėmė strigti dėl ES institucijų kaltės. Dabar tai patvirtinta oficialiai.
Europos Komisijos viceprezidentas Frankas Fratinis akcentavo, jog galimybė naujoms valstybėms prie Šengeno erdvės prisijungti jau kitąmet reali tik tuo atveju, jei nebus kertamasi su šalių pasirengimu naujajai sistemai. F.Fratinis taip pat teigė, jog Komisija ieškos galimybių kompensuoti Lietuvai ir kitoms šalims nuostolius, kurie kils dėl Šengeno plėtros vėlavimo.
Remia tarpinį sprendimą
Posėdyje Liuksemburge dalyvavęs vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys Kauno dienai sakė, kad Lietuvai nepriimtinas Šengeno plėtros atidėjimas. Pasak ministro, Lietuva dės visas pastangas, kad prie Šengeno erdvės Lietuva prisijungtų 2007 metų spalį, kaip ir buvo planuota.
Ministro teigimu, Lietuva, kaip ir kitos naujosios ES narės, siekiančios kuo greičiau įsilieti į Šengeno erdvę, rems alternatyvų Portugalijos pasiūlytą jos plėtros variantą, pagal kurį, nelaukiant, kol bus įdiegta naujoji sistema, visos norinčios ir tam pasirengusios šalys galėtų prisijungti prie dabar veikiančios Šengeno informacinės sistemos.
Tai būtų tarpinis sprendimas. Prisijungusi prie senosios informacinės sistemos, Lietuva įsilietų į Šengeno erdvę jau kitų metų rudenį, o naujos kartos informacinė sistema, kuri, be kitų privalumų, techniškai užtikrins keitimąsi biometriniais duomenimis tarp valstybių narių, būtų įdiegta 2008 metais arba kiek vėliau. Lietuva, jau būdama Šengeno grupės nare, galėtų prisijungti prie įdiegtos naujosios informacinės sistemos tuomet, kai ji imtų veikti.
Tokiu būdu nereikėtų laukti, kol ES įdiegs naująją informacinę sistemą, ir Lietuvos gyventojams jau kitų metų spalį faktiškai atsivertų Šengeno valstybių vidaus sienos ir galimybė laisvai judėti po šios erdvės šalis, - kalbėjo R.Šukys.
Kainuos kelis milijonus
ES institucijos kol kas niekaip nereagavo į pasiūlymą naujoms bendrijos narėms pirmiausia prisijungti prie senosios Šengeno informacinės sistemos, lygiagrečiai užbaigiant diegti naująją sistemą, kuri pradėtų veikti 2008-ųjų viduryje. Galutinis sprendimas šiuo klausimu bus priimtas šių metų gruodį įvyksiančiame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje.
Jeigu Lietuvai pavyktų išsikovoti teisę jau kitąmet prisijungti prie Šengeno, tai valstybės biudžetui kainuotų nuo 2 iki 3 milijonų litų. Anot vidaus reikalų ministro, tai sąlyginai nedidelė suma, nes visa Lietuvos vykdoma Šengeno programa kainuos pusę milijardo litų. Trys ketvirtadaliai šios sumos bus padengta iš ES fondų.
Vidaus reikalų ministerija informavo Kauno dieną, kad naujos kartos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas Lietuvai kainuos apie 40 mln. litų, tačiau projektas visiškai finansuojamas iš ES skirtų lėšų. Ministerija tvirtina, kad Lietuvoje naujoji informacinė sistema rengiama pagal nustatytą grafiką ir bus sukurta, kaip ir planuota, kitų metų rugsėjo pabaigoje.
Todėl Lietuvai nepriimtina Europos Komisijos nuostata, kad visos naujosios šalys prie Šengeno informacinės sistemos turi jungtis tik kartu. Vadinasi, jei nors viena valstybė iš senbuvių vėluos parengti nacionalinę sistemą, net ir pasirengusiųjų prijungimas bus atidėtas. Lietuva sieks, kad valstybės, sėkmingai parengusios naują informacinę sistemą, būtų įjungiamos į bendrą sistemą nelaukiant, kol joje bus pasirengusios dirbti visos narės, - sakė R.Šukys.
Gali būti diskutuojama Viršūnių taryboje
Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas irgi tvirtina, kad Lietuva atkakliai sieks Šengeno plėtros jau kitąmet. Mūsų nuomone, ES valstybės ir Europos Komisija turėtų kartu įsipareigoti imtis visų įmanomų veiksmų, kad Šengeno plėtra, kaip numatyta, įvyktų 2007 metais. ES turi įrodyti, kad gali sėkmingai įgyvendinti vieną svarbiausių bendrų projektų. Tikimės, kad ES šių metų gruodį priims politinį sprendimą dėl aiškios datos. Tai visus sutelktų bendram tikslui, sparčiau atlikti techninius darbus, - BNS sakė užsienio reikalų ministras.
Rugsėjį Helsinkyje vykusiame Europos Sąjungos pasitarime Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas pateikė pasiūlymą formaliai paskelbti apie naujų narių prisijungimą prie Šengeno sutarties numatytu laiku - 2007 metais, o faktiškai prisijungti prie informacinės sistemos, kai ji bus parengta. Tai būtų išvengta politinių kontroversijų, susijusių su Šengeno plėtros atidėjimu.
Seimo Europos reikalų komiteto Šengeno pakomitečio vadovas Petras Auštrevičius tvirtina, kad Šengeno erdvės techninių darbų vykdytojai neturi diktuoti savo sąlygų plėtrai ir privalo derintis prie politinio tikslo priimti naujas nares jau kitąmet.
Šengeno erdvės plėtra jokiu būdu negali būti traktuojama kaip techniniai reikalavimai, naujų narių įtraukimas turi išlikti aiškiu bendrijos politiniu prioritetu, - Kauno dienai sakė P.Auštrevičius. Tiek ES, tiek Lietuva privalo pasitempti ir sparčiau įgyvendinti pasirengimo narystei darbus, užuot kalbėjusios apie galimybę atidėti erdvės plėtrą, kas reikštų, jog Lietuvos gyventojai ir toliau neturės galimybės paprasčiau keliauti po bendrijos šalis, - pridūrė jis.
Parlamentaro nuomone, Šengeno erdvės plėtros klausimai turėtų būti keliami ir aukščiausiu lygiu, ES Viršūnių taryboje.
Naujausi komentarai