Patirtis

Sergantiems vėžiu - atidesnė slauga

Lietuvoje gyvena apie 60 tūkstančių žmonių, tiesiogiai susidūrusių su vėžio liga. Neigiamos emocijos ir depresija, skausmas ir nuovargis, daugybė kasdien kylančių klausimų: kaip gyventi toliau, ką valgyti, kokius vaistus ir kada naudoti, ar liga gali atsinaujinti, kokia savijauta sergančiajam vėžiu normali, o kokia jau kelia grėsmę gyvybei? Atsakyti į šiuos klausimus ir mokyti į neviltį puolusį žmogų gyventi iš naujo pirmiausiai tenka onkologinių ligonių slaugytojoms.

Pernai įkurtos Lietuvos onkologinių ligonių slaugytojų asociacijos prezidentė Klaipėdos ligoninės Chemoterapijos skyriaus vyriausioji slaugos administratorė Andželika Zavackienė sako, kad onkologiniai ligoniai yra ypatingi. Tokios turi būti ir jų slaugytojos. Vėžiu sergantis žmogus nelygus kitam ligoniui, kuris išėjęs iš gydymo įstaigos jaučiasi sveikesnis, arba išvis pasveiksta.

Onkologiniai ligoniai ir sugrįžę namo jaučia savo ligą, kenčia nuo jos arba gydymo sukeltų nemalonių pojūčių. Juos kankina skausmas, vargina pykinimas ir vėmimas, lėtinis nuovargis bei kitos negandos. Tokių ligonių slaugytojos turi būti labai kompetentingos ir sugebėti teisingai įvertinti ligonio sveikatos pokyčius, žinoti kada ir kuo gali jam palengvinti gyvenimą.

A.Zavackienė pasakojo, kad specialiai onkologinių ligonių slaugytojų niekas neruošia ir nemoko, todėl įkurtoji asociacija stengiasi joms suteikti kuo daugiau žinių.

Vakar Klaipėdos ligoninėje vyko visos šalies onkologinių ligonių, bei bendrosios praktikos slaugytojų konferencija, kurioje Klaipėdos ir Vilniaus medikai pasakojo apie nepageidaujamus chemoterapijos gydymo reiškinius bei jų korekciją, apie lėtinį nuovargį, vaistų vartojimą, mirštančiojo paciento slaugą ir kitus slaugytojoms rūpimus klausimus.

Lietuvoje vėžys yra antroji pagal dažnį mirties priežastis. 100 tūkstančių gyventojų tenka per 420 sergančiųjų vėžiu. Pasak A.Zavackienės, pastaraisiais metais sergamumas onkologinėmis ligomis padidėjo 55,2 procento, o mirtingumas nuo vėžio išaugo beveik 23 procentais.