Kaip šią savaitę BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM), pati Lietuva memorialui yra skyrusi 70 tūkst. eurų.
Lėšas kaupia Europos atminties ir sąžinės platforma (PEMC), apie pasirengimą skirti finansinį įnašą iki šios dienos yra informavusios Estija, Latvija, Albanija, Slovėnija, Lenkija ir Kroatija.
„Palaikau iniciatyvą statyti memorialą Briuselyje, kuris būtų skirtas išreikšti pagarbą komunistinio režimo aukoms, rengiamės prisijungti prie šio projekto ir prie šios iniciatyvos“, – šią savaitę sakė Lietuvoje viešėjęs Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
URM teigimu, dėl projekto įgyvendinimo toliau reguliariai kalbamasi su kitomis Europos šalimis, ypač Vidurio Europos, taip pat Belgija bei ES institucijomis.
Be to, ketinama plėsti iniciatyvą, pradedant diskusijas su verslo, nevyriausybinėmis organizacijomis, geros valios žmonėmis, fondais.
Briuselyje planuojamas inauguruoti memorialas bus skirtas pagerbti milijonus totalitarinių režimų aukų visame žemyne ir stiprinti Europos istorinę atmintį.
PEMC surengtą viešą tarptautinį konkursą laimėjęs projektas „The Messenger“ („Žinios nešėjas“) turėtų būti įgyvendintas esplanados dalyje, esančioje priešais požeminį įėjimą į Liuksemburgo aikštės traukinių stotį ES institucijų rajone Briuselyje.
BNS rašė, kad memorialą projektuos Jungtinės Karalystės architektas Tszwai So (Cyvai So), jame bus atspaustos ištraukos iš tremtinių, politinių kalinių laiškų.
T. So pavyko gauti 39 tūkst. buvusių tremtinių, politinių kalinių laiškų, iš jų atrinko 800 citatų. Išdidintos jos bus atspaustos grindinio plokštėse įvairiomis originalo kalbomis.
Lietuva siekia, kad memorialas būtų atvertas šalies pirmininkavimo ES Tarybai metu 2027-aisiais.
Anot URM, pasirengimas memorialo įrengimo darbams juda į priekį, sprendžiami reikiamų leidimų gavimo iš vietos institucijų klausimai.
„Ar pavyks įgyvendinti projektą priklausys ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo kitų suinteresuotų pusių valios ir pasirengimo prisidėti prie memorialo projekto įgyvendinimo. Tačiau bet kokiu atveju Lietuva darys viską, kad būtų padaryta kiek įmanomai didesnė pažanga įgyvendinant šią iniciatyvą jos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu“, – teigiama komentare.
Iš sovietų bloko išsivadavusios Europos valstybės ne vieną dešimtmetį siekia, kad sovietų režimo nusikaltimai būtų vertinami taip pat kaip nacių, kad būtų sulyginta baudžiamoji atsakomybė už šiuos nusikaltimus.
2019 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad sovietų represijas prieš partizanus Lietuvos teismai pagrįstai pripažino genocidu.
Naujausi komentarai