Turistinė laivyba

Sezoną trikdė smulkmenos

Klaipėdos savivaldybėje vykusiame pasitarime dėl pasiruošimo naujam turistinės laivybos sezonui galėjo susidaryti įspūdis, kad jūrinio turizmo verslas Klaipėdoje įklimpo į smulkmenas. Per visą turistinės laivybos sezoną taip ir nepavyko susitarti, kad turistinių laivų krantinės būtų atviros visiems miestiečiams. Nauja turistinių laivų prieplauka atsidūrė tarsi griežto režimo zonoje, iš kur išėjimą žino tik jos prižiūrėtojai.

Atsilikimas - žymus

Prie neseniai atidarytos Klaipėdos turistinių laivų krantinės šį sezoną švartavosi 28 laivai, kurie atplukdė 8 800 keleivių. Nors šiemet turistinių laivų Klaipėdoje lankėsi beveik 17 proc. daugiau nei pernai, vis dėlto smarkiai atsiliekame nuo kaimynų - latvių ir estų. Talino uoste lankėsi 190 turistinių laivų, kurie atplukdė 198 tūkst. turistų - beveik 50 proc. daugiau nei pernai. Estijoje turistiniai laivai nebetelpa viename terminale, todėl dar vienas statomas Saaremo saloje. Į Rygą šiemet užsuko 111 turistinių laivų, arba 18 proc. daugiau nei pernai.

Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos rinkodaros skyriaus vedėja Lina Gudelionytė-Gylienė kaip vieną iš atsilikimo priežasčių įvardijo tai, kad nėra koordinacijos propaguojant Klaipėdą kaip turistinį miestą. Kita priežastis - uostamiesčio turizmo kompanijos dirba ne su tiesiogiai jūrinį turizmą vystančiomis firmomis, o su tarpininkais. Todėl į Klaipėdą neužsuka laivai su turtingais turistais iš JAV, Kanados.

Šiemet pirmą kartą ir Lietuvos jūrinio turizmo verslo atstovai ketina dalyvauti tarptautinėje parodoje Hamburge, kur pasauliui pristatoma Europa ir Baltijos jūros regionas. Prognozuojama, kad kitais metais į Klaipėdos uostą atplauks kiek daugiau - iki 35 turistinių laivų. Šiuo metu jau yra užsiregistravę 16.

Zonos įvaizdis

Turizmo firmų vadovai teigė, kad jūriniai turistai, kurių dauguma pagyvenę žmonės, žinodami, kad Klaipėdoje prieplauka pastatyta neseniai, nekreipia dėmesio į laikinus nepatogumus. Tačiau juos stebina Klaipėdos laivų remonto bendrovės teritorijoje besimėtančios šiukšlės, plytgaliai. Tragiškai atrodo ir įvažiavimas į šios bendrovės, o kartu ir į turistinių laivų prieplaukos teritoriją, kai vietoje vartų apsaugos darbuotoja atidarinėja „lenciūgėlį“. Klaipėdos laivų remonto bendrovės direktorius Naglis Puteikis teigė, kad „lenciūgėlio“ jau keturi mėnesiai kaip nėra, tačiau vakar „Klaipėdos“ fotokorespondentas užfiksavo, kaip vartai atidarinėjami „šniūrgaliu“.

Nugriovus garsųjį chemikalų sandėlį, kur žemė persisunkusi chemikalais ir tebesmirda, neliko išėjimą į miestą rodžiusių ženklų. Nenorintys vykti į ekskursijas turistai blaškosi po prieplauką. N.Puteikio teigimu, rodyklės nesudėliotos todėl, kad to daryti neleidžia miesto vyriausiasis dailininkas.

Nepasidalija pinigų

Net ir susiradę kelią, turistai kartais negali išeiti į miestą, nes pasukamas tiltelis nusuktas. Už tai, kad atplaukus turistiniam laivui tiltelis būtų pasuktas taip, kad per jį būtų galima pereiti, moka patys turistai. Kaskart atplaukus laivui už tą paslaugą mokama po 50 litų. Klaipėdos laivų remonto bendrovės vadovas N.Puteikis mano, kad šis mokestis bendrovei neatsiperka, nes tilteliui sukinėti įdarbinti du žmonės.

Kita problema, jog grįžti į laivą taksi keleiviui sudėtinga, nes už įvažiavimą į Klaipėdos laivų remonto teritoriją už mašiną imamas 20 litų mokestis. Dėl mokesčių - už tiltelio pasukimą, švartavimą, gėlą vandenį turistinių laivų prieplaukos operatoriui - Klaipėdos laivų remonto bendrovei priekaištų turėjo ir laivų agentai. Manoma, kad vietoje lupikavimo už kiekvieną paslaugą operatoriui turėtų būti atiduota keleivių rinkliava.

N.Puteikis sakė, kad jų paslaugų įkainiai yra mažesni nei kituose uostuose. Jis piktinosi tuo, kad didžiausią dalį iš turistinių laivų prieplaukos plėšia valstybė, kuriai atstovauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šios įstaigos vadovas Sigitas Dobilinskas turėjo savo argumentus - valstybės pinigais pastatyta prieplauka, nutiestas įvažiavimas.