Su tokia iniciatyva į Šiaulių miesto savivaldybę kreipėsi S. Sondeckio sūnūs. Jie susitikime su meru Artūru Visocku, savivaldybės atstovais ir specialistais pristatė savo įamžinimo viziją, šią savaitę pranešė savivaldybė.
Šeimos sumanymu, tėvas ir sūnus skulptūroje būtų vaizduojami drauge, tarsi besikalbantys. Dialogo kultūrą namie prisimenančių S. Sondeckio sūnų įsitikinimu, tai įprasmintų ne tik dviejų asmenybių darbus, bet ir stiprų šeimos ryšį.
Pasak savivaldybės, šiemet prasidėję pokalbiai yra pirmas žingsnis ilgesniame procese. Šeima tikisi, kad paminklas bus atidengtas 2028 metais, minint Šiaulių garbės piliečio S. Sondeckio 100-ąsias gimimo metines.
A. Visockas iniciatyvą vadina prasminga, sveikindamas Sondeckių siekį tėvą ir senelį atminti ne tik šeimoje, bet ir miesto bendruomenėje.
„Vienas kūrė ir stiprino miestą, kitas garsino Lietuvą pasaulyje savo talentu ir darbais. Labai žaviuosi abiem šiomis asmenybėmis. (...) Tikiu, kad kartu rasime geriausią sprendimą, kaip šią prasmingą idėją įgyvendinti“, – pranešime cituojamas Šiaulių meras.
S. Sondeckis (1928–2016) – Šiauliuose gimęs smuikininkas, dirigentas, muzikos pedagogas. 1960 metais jis įkūrė Lietuvos kamerinį orkestrą, kuriam vadovavo iki orkestro reorganizavimo 2004 metais, iš viso dirigavo daugiau nei 30 pasaulio orkestrų.
1994 metais jis apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 1997 metais – Didžiuoju kryžiumi. S. Sondeckis yra Vyriausybės meno premijos bei Nacionalinės premijos laureatas, jam įteikti SSRS, Danijos, Estijos, Austrijos, Rusijos valstybiniai apdovanojimai.
J. Sondeckis (1893–1989) – Šašaičiuose gimęs ekonomistas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas. 1925–1931 metais jis buvo Šiaulių miesto burmistras, padėjo miestui atsigauti po karo.
1944-aisiais J. Sondeckis pasitraukė į Austriją, vėliau – į Vokietiją, o nuo 1950-ųjų gyveno Bostone, JAV. Po mirties, 1995 metais, jis apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, 1997 metais pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.
Naujausi komentarai