„Jei bus spėta atlikti visus reikiamus darbus ir tam pritars Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado ekspertų komisija bei Kultūros ministerija, ši paraiška bus pateikta UNESCO iki kovo 31 dienos. Kitu atveju paraiškos teikimas bus atidėtas kitiems metams“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė.
Anot jos, Lietuvos inicijuotos paraiškos rengimu šiuo metu užsiima visų trijų valstybių kultūros paveldo specialistai.
„Regionui būdinga šventė“
Paraiška, M. Valančiauskienės teigimu, rengiama bendrai su Ukraina ir Lenkija, nes Kūčių vakarienės tradicija būdinga visai buvusios Abiejų Tautų Respublikos kultūrinei erdvei – vienus ar kitus bendrus Kūčioms būdingus elementus galima atpažinti tiek lenkų, tiek baltarusių, tiek ukrainiečių, tiek lietuvių tradicijoje.
„Kūčios yra ypatinga, tik mūsų kultūriniam ir istoriniam regionui būdinga šventė, norime atskleisti jos savitumą pasauliniu mastu. Taip pat tai būtų galimybė kiekvienam asmeniškai reflektuoti tradiciją, jos kaitą ir išliekančias vertes, fiksuoti su Kūčiomis susijusias vyresniųjų žinias ir įgūdžius bei juos perimti“, – sakė ji.
Bendra iniciatyva su Lenkija ir Ukraina taip pat siekiama „paliudyti ir įtvirtinti ne tik kultūrinę, istorinę, bet ir politinę bendrystę tarptautinei bendruomenei“.
„UNESCO organizacijoje Lietuvos atstovai daug dirba, kad Ukrainos vardas skambėtų kiek įmanoma dažniau, o šie sąrašai yra išties paveikus kultūrinės diplomatijos instrumentas“, – tvirtino M. Valančiauskienė.
Pasak jos, Kūčios būtų antroji daugiašalė Lietuvos paraiška – 2008 metais į sąrašą įrašyta bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradicija. Šios paraiškos rengimą inicijavo Latvija.
„UNESCO Tarpvyriausybinis nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo komitetas skatina daugiašales paraiškas, stiprinančias pasaulio tarpkultūrinių ryšių plėtotę. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija jungtis į šalių grupes, rengti bendras giminingų tradicijų paraiškas, kartu semiantis įkvėpimo vieniems iš kitų bei rengiant bendrus tradicijų išsaugojimo planus“, – teigė ji.
Paraiška ir dėl verbų
Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą iki kovo 31 dienos taip pat planuojama pateikti paraišką dėl Vilniaus verbų.
„Vilniaus rajono savivaldybė, verbų rišėjų bendruomenės ir kultūros paveldo specialistai, istorikai šią paraišką rengia jau keletą metų, sukurtas puikus paraišką papildantis filmas“, – sakė M. Valančiauskienė.
Jei šią paraišką palankiai įvertins Lietuvos, vėliau ir UNESCO ekspertai, ji bus pateikta UNESCO Tarpvyriausybiniam nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo komitetui svarstyti 2026 metų gruodį.
Vilniaus verbos – išskirtinis tautodailės reiškinys bei savita sakralinė praktika, ilgainiui tapusi ne tik Vilniaus lenkakalbių bendruomenių, tačiau ir visos Lietuvos kultūrine savastimi, perduodama iš kartos į kartą.
Kūčios yra ypatinga, tik mūsų kultūriniam ir istoriniam regionui būdinga šventė, norime atskleisti jos savitumą pasauliniu mastu.
Ši tradicija labiausiai paplitusi maždaug 50 kilometrų spinduliu į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante išsidėsčiusiuose kaimuose, kuriuose yra šeimų, skaičiuojančių net septynias rišėjų kartas.
„Įvertinti ir pripažinti šių bendruomenių paveldą, išsaugotas tradicijas bei mūsų valstybei kuriamas vertes pirmiausia svarbu mums patiems. Verbos kaip meno kūrinys puošia visos Lietuvos interjerus, jos suprantamos kaip bendranacionalinis simbolis ir suvenyras, eksponuojamas tarptautinėse parodose ir mugėse“, – akcentavo M. Valančiauskienė.
Pasak jos, šiuo metu ruošiami pirminiai Kūčių ir Vilniaus Verbų tradicijų išsaugojimo planai.
Naujausi komentarai