Viena iš trijų moterų Europoje yra patyrusios smurtą, o istorijos viena už kitą baisesnės.
„Kai ji išsiskyrė su vyru, moteris liko viena su trejų metų dukryte. Buvęs vyras jos nepaliko ramybėje ir daug kartų grasino nužudyti“, – pasakojo „Safe you“ komandos narė Milena Hayrapetyan.
Panašių pranešimų Lietuvoje, t. y. dėl smurto iš pačių artimiausių, kasmet būna apie 55 tūkst.
„Pranešimų skaičius yra pakankamai didelis, o apie 80 proc. nukentėjusiųjų yra moterys“, – teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Praneša kaimynai, artimieji, draugai bei nukentėjusieji. Vis dėlto, anot policijos, neretai tuomet, kai smurtautojas pasiekia savo esą realiuoju laiku gauti pagalbą yra sudėtinga.
„Dažnai, pavyzdžiui, gauname skambučių, kai asmuo užsidaręs kambaryje, vonios ar tualeto patalpose. Tuo atveju, kai vyksta smurtas, būna sudėtinga paskambinti“, – neslėpė R. Matonis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tamaros iš Armėnijos gyvybę išgelbėjo programėlė telefone.
„Paspaudus mygtuką, vos per 3 sekundes, išsiunčiamos automatinės pagalbos žinutės pasirinktiems kontaktams“, – dalijosi M. Hayrapetyan.
Moteris taip ir padarė.
„Jos artimieji gavo pranešimą, perdavė jį policijai ir ši iškart atvažiavo“, – sakė „Safe you“ komandos narė.
Lietuvos auditorijai programėlę pristatė pati jos įkūrėja. „Safe you“ veikia septyniose pasaulio šalyse ir, panašu, pagalbos mygtukas pasiteisino. Per šešerius programėlės gyvavimo metus juo pasinaudojo bent 14 tūkst. žmonių.
„Apie 300 atvejų buvo pavojingi gyvybei. Taigi, mes užkirtome tam kelią. Beje, dauguma šių atvejų šalia moterų buvo ir vaikai, o jie taip pat potencialios smurtautojų aukos“, – dalijosi „Safe you“ įkūrėja Mariam Torosyan.
„Europos Sąjungos šalyse panašus smurto skaičius, bet kreipimųsi skaičius Lietuvoje yra pakankamai mažas. Mes esame treti nuo galo, tai reiškia, kad mums dar tikrai yra kur pasistūmėti“, – tvirtino „Ribologijos“ bendraįkūrėja Reda Jureliavičiūtė.
Teigiama, jog sunkiausia tiems, kas smurtą patiria artimoje aplinkoje.
„Nukentėjęs asmuo yra pastoviai kontroliuojamas, izoliuojamas, neleidžiama turėti savo finansinius išteklius“, – aiškino Lygių galimybių plėtros centro atstovė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.
„Jei tai yra žmogus artimoje aplinkoje ar pažįstamas asmuo, vidutiniškai kreiptis pagalbos užtrunka apie dešimt metų“, – sakė R. Jureliavičiūtė.
Anot ekspertų, nemaža dalis žmonių smurto, ypač seksualinio, net neatpažįsta, tad suabejojo, ar tikrai aukos ryšis paspausti pagalbos mygtuką.
„Mes kalbame apie tai, kad daugiau nei 41 proc. žmonių galvoja, kad žmonos pareiga yra mylėtis su vyru. Ar toks žmogus kreipsis pagalbos? Ne“, – teigė R. Jureliavičiūtė.
Vis dėlto, programėlėje yra ne tik pagalbos mygtukas. Čia – įvairi pagalba vienoje vietoje, t. y. galimybė susisiekti su šalyse veikiančiais pagalbos centrais, psichologais. Taip pat veikia ir anoniminės diskusijų erdvės.
„Svarbiausia yra prevencija, o mūsų tikslas – apsaugoti moteris, kol dar nieko nenutiko. Daugelis moterų yra paliktos vienos kovoti su smurtu, tad norime užtikrinti, kad jos turės pakankamai įrankių vienoje vietoje“, – pasakojo M. Torosyan.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse susiduriama su sunkumais įrodyti, kad smurtas iš tiesų buvo. Ypač sudėtinga seksualinio smurto atvejais, kai fizinių žymių ant kūno kartais nebūna.
„Paspaudus pagalbos mygtuką, pradedamas garso įrašymas. Taigi, smurto atvejis užfiksuojamas“, – dalijosi V. Pilinkaitė-Sotirovič.
Toks įrašas vėliau gali tarnauti kaip įrodymas.
„Bet kokie įrodymai, t. y. garso įrašas, vaizdo įrašas, tų pačių artimųjų, liudytojų, kaimynų parodymai yra labai svarbūs įrodinėjant smurto artimoje aplinkoje atvejus“, – komentavo R. Matonis.
Programėlės kūrėjai tikisi sulaukti Lietuvos institucijų bendradarbiavimo, kad programėlė galėtų veikti Lietuvoje.
Naujausi komentarai