Seime minint Kovo 11-ąją kritišką kalbą šalies vadovų atžvilgiu pasakęs Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Narcizas Rasimavičius sulaukė grasinančių užuominų.
Interviu dienraščiui davęs N.Rasimavičius įsitikinęs: rinkimuose turi dalyvauti jauni žmonės, o dabartiniai vadovai turi pasitraukti.
– Tvirtinate, kad Lietuvą iki šiol valdo Komunistų partijos sekretoriai, instruktoriai, kaime viešpatauja buvusi kolūkių valdžia, o policijoje – milicijos pulkininkai. Kodėl, jūsų nuomone, taip atsitiko?
– Kai buvo paleistas atkuriamasis Seimas, maniau, jog tai, ką likimas lėmė, jau esu padaręs. Nusprendžiau nedalyvauti rinkimuose. Norėjau parodyti pavyzdį, kad buvę Komunistų partijos nariai geriau neitų į rinkimus, o užleistų vietą jaunajai kartai. Tačiau į valdžią vis tiek grįžo tie patys. Tai buvo rinkėjų pasirinkimas. Matyt, juos supainiojo Komunistų partija, kuri vėliau virto socialdemokratine. Prisidengę ne socialdemokratų ideologija, o tik pavadinimu, į valdžią grįžo tie patys žmonės. Iš aštuoniolikos Lietuvos nepriklausomybės metų valdžioje jie išbuvo penkiolika. Kai pažiūri, visi Komunistų partijų sekretoriai gyvena gerai, o ir valdo buvę Komunistų partijos centro komiteto instruktoriai. Svarbiausia, kad jie nelabai pasikeitė. Tai elitas blogąja prasme.
– Argi taip niekas ir nepasikeitė?
– Kai reikia Seime pasisakyti dėl „Leo LT“, nutariama sukurti komisiją, kuri domisi, kodėl parlamentarai vienaip ar kitaip balsuoja. Tai griaunama demokratija ir supranti, kad niekas nepasikeitė. Dabar jie taip įsivaizduoja demokratiją ir nustemba, kai pasakai, jog tai, ką jie daro, yra neteisinga.
– Jei vis dėlto būtumėte dalyvavęs vėliau vykusiuose rinkimuose į Seimą, kaip manote, ar būtumėte galėjęs ką nors pakeisti?
– Dabar tikiu, jog vienai kadencijai dar galėjau pasilikti. Būčiau bent sustabdęs instrukcijų vertimą įstatymais. Dabar pastarųjų leidžiama labai daug. Tačiau du trečdaliai yra nereikalingi. Jie yra instrukcijų lygio. Naujai išrinktas Seimas dalį įstatymų turės panaikinti arba dar papildyti, – kai kuriuose Lietuvos įstatymuose nėra numatyta atsakomybės. Kitaip ir negali būti, nes kiekvienas pasirašo juos sau: Policijos įstatymą – policininkai, Advokatų – advokatai, Farmacijos – farmacininkai, Notarų – notarai. O taip neturi būti.
– Ar tokios Lietuvos tikėjotės, atkurdami Nepriklausomybę?
– Tikėjausi laisvos Lietuvos. Ji tokia ir yra. Bet tikėjausi, kad žmonės norės rinkti tikrą valdžią, bus aktyvūs, o ne verkšlens. Lietuvoje nuolat piketuojama, streikuojama, bet nereikia pamiršti, kad patys tokią valdžią išsirinkome. Dabar visi rėkia, kad blogai. Taigi eikite prie urnų ir nerinkite tų politikų. Didžiausia problema, kad žmonės nesirenka.
– Kaip, jūsų nuomone, būtų galima pakeisti dabartinę situaciją?
– Rinkimuose turi dalyvauti jauna komanda. Dabartiniai vadovai turi trauktis, išeiti į pensiją ar verslą. Be to, žmonės, visuomeninės organizacijos turi pareikšti nuomonę apie kandidatus. Tai aktyviai vyksta Vakarų Europos šalyse – ten organizacijos pataria partijoms, kurių žmonių nereiktų įtraukti į rinkimų sąrašus. Užtenka vieno deguto šaukšto ir visą medaus statinę sugadins.
Mano kartai buvo įskiepytas siekis kovoti dėl valstybės. Tada dar nelabai suvokėme, ką Kovo 11-oji duoda žmonėms. Vėliau supratau, kad labiausiai jie laukė teisingumo. Mes sugebėjome duoti tik laisvus rinkimus. Bet tai duodavo visos suirusių imperijų šalys.
– Minint Kovo 11-ąją Seime pasakėte kritišką kalbą. Kokios reakcijos sulaukėte iš dabartinių ir buvusių šalies vadovų?
– Sakydamas kalbą stebėjau posėdyje dalyvavusių veidus. Jie nervinosi. Pirmą kartą mačiau tokius nelaimingus Gedimino Kirkilo, Algirdo Brazausko veidus. Česlovas Juršėnas buvo kaip žemes pardavęs. Jaučiu, kad iššaukiau ugnį. Po kalbos susitikus su keliais pirmosios Vyriausybės ministrais man buvo atvirai pagrasinta. Sakė, ruoškis, tau tai geruoju nesibaigs. Tačiau kas man? Aš pensijoje. Mačiau, kad jie patys labiau išsigando. Tų man grasinusių žmonių pavardžių nenorėčiau skelbti. Nežinau, kiek tai rimta, ką jie norėjo tuo pasakyti, tačiau aš to nepamiršiu.
Naujausi komentarai