„Pirminiais duomenimis, izoliavosi 10 asmenų, jiems buvo nurodyta izoliuotis“, – BNS  sekmadienį informavo centro atstovė Austina Vžesniauskaitė.

Kiek anksčiau portalas 15min.lt. pranešė, kad dėl turėto artimo kontakto su kolega izoliavosi Seimo narys Robertas Šarknickas ir keturios Seimo žmogaus teisių komiteto biuro darbuotojos. Parlamentaras R. Šarknickas sėdi greta V. Simuliko Seimo salėje.

„Posėdyje neišvengiamai tenka bendrauti, sėdime per pusmetrį vienas nuo kito (...). Vakar naktį sužinojau, kad jo testas teigiamas, tai jau niekur nebeišeinu“, – sakė R. Šarknickas.

Robertas Šarknickas (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atlieka tyrimą dėl V. Simuliko kontaktų ir ragina visus su juo artimai bendravusius žmones izoliuotis savarankiškai.

„Visiems, kurie turėjo artimą kontaktą, rekomenduojame šiandien neiti į jokius pasibuvimus. Daugiau detalių žinosime šiandien vakare arba rytoj. Bet kadangi yra politinio sezono karščiausias taškas, visi žmonės turėtų suvokti – jei jie žino, kad tikrai kontaktavo, jie turėtų nesirodyti ir neiti į viešumą“, – anksčiau BNS steigė A. Vžesniauskaitė.

„Esame informuoti ir reaguojame į vykstantį incidentą laive, esančiame į pietus nuo Vaito salos“, – agentūra AFP sakė Hempšyro grafystės policijos atstovas.

Vietinė radijo stotis „Isle of Wight Radio“ pranešė, kad incidentas užfiksuotas Liberijoje registruotame naftos tanklaivyje „Nave Andromeda“. Laivas praėjusią savaitę išplaukė iš Nigerijos ir ankstų sekmadienio rytą turėjo prisišvartuoti Sautamptone

Britų žiniasklaida, įskaitant „Sky News“, skelbia, kad esą laive buvę neregistruoti asmenys mėgino perimti laivo valdymą.

„COVID-19 pristatoma kaip Dievo rykštė ar prakeiksmas, tačiau mano atveju pats žiauriausias jo simptomas buvo priverstinė saviizoliacija, kuri gali ir ligą įvaryti.

Ne, tikrai nebandau pasakyti, kad šios ligos nereikia saugotis. Būtinai reikia, būtina saviizoliuotis, nes daugybei žmonių ši liga gali sukelti labai rimtų komplikacijų, tačiau mano ir kelių mano pažįstamų atveju, gripas ar net stiprus peršalimas yra sukėlęs žymiai daugiau nemalonių potyrių nei COVID-19.

Mano atvejis nebuvo besimptomis – išgyvenau beveik visus simptomus, tačiau jie buvo tokie švelnūs, kad kitu atveju būčiau drožęs į darbą ir nesukęs sau galvos.

Viskas prasidėjo nuo keistoko akių skausmo, kuris persekiojo pora dienų iki viruso nustatymo. Nelabai kreipiau į tai dėmesį, nes daug dirbu kompiuteriu. Tačiau po poros dienų pajaučiau nugaros skausmu, „kaulų laužymą“ ties mentimis. Grįžus namo savijauta paprašė dar ir termometro, kuris parodė 37,4 laipsnio. Per porą valandų ji nukrito, bet savijauta buvo keistoka, ne visai gripo. Nutariau išsitiri. Ryte, važiuodamas tirtis, dar jaučiausi keistai, tačiau save jau bariau, kad dėl porą valandų pasisvečiavusios temperatūros išskydau ir neinu į darbą. Tačiau tyrimas buvo teigiamas. Saviizoliavausi.

Jei ne tas teigiamas testas, su tokiais pojūčiai eičiau ir į darbą, ir į barą, dar ir draugų į svečius pasikviesčiau.

Per pirmąją savaitę patyriau beveik visus COVID-19 atributus: pirmąsias kelias dienas maudė nugarą, beveik visą savaitę skaudeno galvą, beveik po savaitės porai dienų praradau skonio receptorius, viską vainikavo vieną dieną trukęs skaudus kosulys. Viskas. Per visą tą laiką dėl galvos skausmo išgėriau tris tabletes, visi kiti simptomai vargino labai menkai, jei ne tas teigiamas testas, su tokiais pojūčiai eičiau ir į darbą, ir į barą, dar ir draugų į svečius pasikviesčiau.

Savijauta netrukdė užsiimti kita veikla: nuo pat antros saviizoliacijos dienos plušėjau kieme, skyniau obuolius, susitvarkiau rakandus sandėliukuose, įsirengiau skersinį prisitraukimams, pradėjau daryti atsispaudimus, pritūpimus, ko namuose jau seniai nesu daręs. Kai buvo liūdna, užsikurdavau pirtį, kone kasdien kieme viriau troškinius kazane arba kepiau šašlykus, beveik kasdien gėriau alų arba vyną. Žodžiu, nerimas persekiojo vos keletą pirmųjų dienų, kol paaiškėjo, kad nieko neužkrėčiau (nei bendradarbių, nei artimųjų), o vėliau – pats geriausias namų areštas, jei toks gali būti. Visiems skambinusiems ir smalsavusiems atsakydavau, kad nežinau, ar sergu, ar atostogauju. O ir skambinusiųjų tonas ėmė greitai keistis – pirmąją savaitę visų balsuose jautėsi užuojauta, o antrąją – pavydas, kad jau tai būsiu perėjęs ir, galbūt, turėsiu imunitetą.

Pasikartosiu – šio viruso nelaikau nepavojingu, tačiau jis tikrai nėra visas savo aukas guldantis virusas. Per tą laiką kalbėjau su keletu pažįstamų, kurie tuo metu jau sirgo arba buvo persirgę. Visi jie pasakojo, kad nemalonūs potyriai tęsėsi keletą dienų ir nebuvo labai žiaurūs, vienintelis, kuris užsitęsė – kvapo ir skonio receptorių praradimas. Man jie dingo porai dienų. Tik po to prisiminiau, kad turiu butelį ne paties skaniausio alkoholinio gėrimo – galėjau išnaudoti progą suvartoti jį be kančių. Na, gal kitą kartą.“

Keis iš esmės

Šiomis dienomis Lietuvos valdžios institucijose pradėti svarstyti Baltijos jūros valstybinio talasologinio draustinio nuostatai. Šis per 14 tūkst. ha draustinis išsidėstęs Baltijos jūros priekrantėje tarp Girulių ir Manciškių.

Draustinis ypatingas tuo, kad jame yra 1 170 povandeninių rifų. Čia taip pat yra rudakaklių narų, sibirinių gagų, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių, mažųjų kirų žiemojimo ir migracijos sankaupų vietos.

Baltijos jūros valstybinio talasologinio draustinio nuostatų redakciją rengiamasi keisti iš esmės.

Iš Baltijos valstybių didžiausią dėmesį Baltijos jūros teritorijos apsaugai skiria Vokietija, Danija ir Švedija.

Nuostatos keičiamos dėl nuo šių metų sausio įsigaliojusio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo.

Jis patikslino talasologinių draustinių specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Tyrimai ir veikla

Iki šiol 2005 m. patvirtintose nuostatose buvo numatyti šeši punktai, dėl ko steigiamas draustinis.

Dabar punktai išdėstyti konkrečiau, atsirado naujas, kad draustinyje turi būti sudarytos sąlygos pažintiniam turizmui.

Nuostatų dalyje dėl draustinio apsaugos, tvarkymo ir valdymo ypatumų atsirado ir kitos naujos nuostatos. Viena jų dėl ūkinės ir kitos veiklos.

Nurodyta, kad ji galima, bet negali bloginti natūralios buveinės ir saugomų rūšių palankios apsaugos būklės.

Taip pat numatyta, kad draustinyje gali būti vykdomi povandeninio kultūros paveldo tyrimo ir tvarkymo darbai, nepabloginant natūralios buveinės ir saugomų rūšių palankios apsaugos būklės.

Ankstesnėse nuostatose nebuvo tokių konkrečių punktų, susijusių su ūkine veikla ir povandeninio kultūros paveldo tyrimu.

Dėmesys Baltijos jūrai

Be Baltijos jūros, valstybinio talasologinio draustinio Lietuvoje dar yra beveik 32 tūkst. ha 2013 m. įsteigtas Baltijos jūros biosferos poligonas jūroje priešais Kuršių neriją nuo sienos su Rusija maždaug iki Juodkrantės.

Su jūrinės aplinkos apsauga susijęs ir Kuršių marių biosferos poligonas, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio ir Nemuno deltos regioniniai parkai.

Ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos jūros šalys saugo Baltijos jūrą. Išskirtinių ekonominių zonų saugomos teritorijos užima apie 4,6 proc., o bendras saugomas Baltijos jūros plotas siekia net 11 proc.

Iš Baltijos valstybių didžiausią dėmesį Baltijos jūros teritorijos apsaugai skiria Vokietija, Danija ir Švedija.

Keistas sutapimas

Lietuviai Braziliją „atrado“ daug vėliau. „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ skelbia, kad pirmieji emigrantai iš Lietuvos joje ėmė kurtis tik 19 a. pabaigoje. Keistas sutapimas, bet emigrantų laivai juos atplukdė beveik į tą pačią vietą, kur prieš kelis šimtmečius į krantą išlipo Brazilijos atradėjais laikomi portugalų jūrininkai.

Šiandien Brazilijos lietuvių bendruomenė laikoma didžiausia Lotynų Amerikoje. 2000 m. Brazilijoje gyveno apie 150 tūkst. lietuvių kilmės žmonių. Kiek jiems svarbus Cabralis, lieka tik spėlioti. Taip jau atsitiko, kad Brazilijos atradimo diena, kuri būdavo kasmet švenčiama balandžio 22-ąją, dingo iš nacionalinių švenčių sąrašo. Ją prieš daugelį metų išbraukė buvęs šalies prezidentas Getulio Vargas. Tai, matyt, pritemdė Brazilijos atradėjo žinomumą, bet istorikas Jamesas McClymontas teigia, kad P.A.Cabralis vis tiek istorijoje bus prisimenamas kaip pagrindinis Brazilijos atradėjas.

Pasiruošimas kelionei

1500 m. vasario 15 d. Portugalijos karalius Emanuelis I paskyrė Kristaus ordino riterį P.A.Cabralį armados, plaukiančios į Indiją, vyriausiuoju vadu. Tai buvo jau antrasis portugalų laivynas, kurį karalius pasiuntė į šį tolimą kraštą. Jį sudarė 13 gerai ginkluotų laivų ir daugiau nei tūkstantis vyrų. Armados dydis turėjo pademonstruoti portugalų pranašumą ir padėti išvengti nesėkmių, su kuriomis susidūrė jūrų kelio į Indiją atradėjas Vasco da Gama, vadovavęs pirmajai ekspedicijai.

Atradimas: atvykusius P.A.Cabralio laivus sutiko vietiniai gyventojai. / Redakcijos archyvo nuotr.

Išliko nedaug informacijos, kodėl karalius pasirinko P.A.Cabralį antros ekspedicijos į Indiją vadovu. Žinoma, kad jis buvo kilęs iš kilmingos didikų šeimos, nuo 12 metų tarnavo karaliaus dvare. Ten įgijo gerą išsilavinimą, išmoko naudotis ginklais ir kautis. Kaip ir jo protėviai, P.A.Cabralis buvo dalyvavęs karinėse operacijose Šiaurės Afrikoje ir kitur. Karaliaus dekrete, kuriuo jis buvo paskirtas „capitão-mor“ (kapitonu generolu), nurodytos tik tokios jo kandidatūros pasirinkimo priežastys – „nuopelnai ir paslaugos“ Portugalijos karūnai. Apie jo kvalifikaciją nėra nė žodžio.

Tada buvo įprasta, kad Portugalijos karaliaus dvaro taryba paskirdavo didikus jūrinių laivų kapitonais nepaisydama jų profesinės kompetencijos. Taip ir P.A.Cabralis, neturėdamas tokios patirties, tapo svarbios jūrinės ekspedicijos viršininku. Jam į pagalbą buvo paskirti labiau patyrę navigatoriai.

Laivynas, kuriam vadovavo 32 metų P.A.Cabralis, išvyko iš Lisabonos 1500 m.  kovo 9-osios vidurdienį. Palydos prasidėjo mišiomis, jose dalyvavo karalius Emanuelis I, visas jo dvaras ir minia miestelėnų.

Brazilijos atradimas

Už vadovavimą laivynui, P.A.Cabraliui priklausė 10 tūkst. kruzadų (tuometinė Portugalijos valiuta) atlygis ir buvo suteikta teisė savo lėšomis įsigyti 30 tonų pipirų, o vėliau juos parduoti Portugalijos karūnai be mokesčių. Jam taip pat buvo leista be muito mokesčio importuoti 10 dėžių bet kokių rūšių prieskonių. Nors kelionė buvo itin pavojinga, P.A.Cabralis, grįžęs į Portugaliją, turėjo galimybę tapti labai turtingu vyru. Prieskoniai Europoje tada  buvo reta ir labai brangi prekė.

Portugalų kelionė iki pirmojo sustojimo truko 44 dienas. Visą tą laiką jūreiviai gyveno nepavydėtinomis sąlygomis, kaip ir buvo įprasta to meto buriniuose laivuose. Tyčia ar netyčia, bet portugalai nukrypo nuo V. da Gamos atrasto jūros kelio toli į vakarus ir balandžio 22 d. pasiekė nežinomą krantą.

Krante portugalus pasitiko draugiškai nusiteikę vietiniai gyventojai. Kelias dienas patyrinėję pakrantę, keliautojai suprato, kad jie pateko ne į salą, o galbūt į žemyną. P.A.Cabralis nusprendė išsiųsti šią naujieną karaliui Emanueliui I. Laivyno raštininkas Pero Vazas de Caminha 1500 m. gegužės 1 d. rašė septynių lapų laišką karaliui. Jame buvo aprašytos atradimo detalės ir įspūdžiai iš naujai atrastų žemių.

Kitą dieną vienas P.A.Cabralio laivyno laivas, vadovaujamas Gasparo de Lemoso, išvežė laišką į Portugaliją. Jo originalas dabar saugomas Torre de Tombo nacionaliniame archyve.

P.A.Cabralis, įsitikino, kad jo atrasta žemė yra į rytus nuo Tordesillos sutartyje nurodytos demarkacijos linijos tarp Portugalijos ir Ispanijos. Vadinasi, ji priklauso Portugalijai. Norėdamas tai įteisinti, P.A.Cabralis įsakė savo vyrams pastatyti pakrantėje didelį medinį kryžių ir altorių, kur pirmą kartą toje vietoje, kuri vėliau taps Brazilija, buvo laikomos krikščioniškos mišios.

Ilgą laiką Pietų Amerikos šiaurės rytų pakrantėje P.A.Cabralio atrasta žemė vadinosi Terra de Santa Cruz (Šventojo Kryžiaus žemė). Vėliau pradėta ją vadinti Brazilija dėl iš čia gausiai išvežamų raudonmedžių (port. pau-brazil).

Karjeros pabaiga

Istorikai iki šiol diskutuoja, ar P.A.Cabralis iš tiesų norėjo atrasti Braziliją, ar tai įvyko per klaidą, tačiau nė vienai hipotezei patvirtinti nėra pakankamai įrodymų. Tęsdamas kelionę sumažėjęs P.A.Cabralio laivynas rugsėjo 13 d. atvyko į Kalkutą Pietų Indijoje.

Prisimenamas: paminklas P.Á.Cabraliui jo gimtinėje Belmonte kaime Portugalijoje. / Redakcijos archyvo nuotr.

Portugalams čia teko patirti daug nuotykių. Juos buvo užpuolę musulmonai, kurie nužudė 50 ekspedicijos dalyvių, tarp jų ir raštininką P.V. de Caminhą. Tada P.A.Cabralio komanda padegė 10 arabų laivų, stovėjusių uoste. Kitą dieną jie patrankomis apšaudė miestą, o tada išplaukė į kitą uostą. Ten portugalai buvo sutikti maloniau ir P.A.Cabralis su vietinio radžos pagalba įsteigė kelias kompanijas prekybai tarp Portugalijos ir Indijos.

1501 m. sausio 16 d. P.A.Cabralis sugrįžo į Europą su gausiu prieskonių ir kitokių indiškų prekių kroviniu. Nepaisant to, jis kažkodėl neteko Emanuelio I palankumo ir turėjo apleisti karaliaus dvarą. Likusį gyvenimą praleido Santareno mieste Vakarų Portugalijoje. Mirė maždaug 1520 m.

„1994 metais karo mes nepralaimėjome – pralaimėjome mūšį. Tai lėmė objektyvios priežastys. Visų pirma, nestabilumas Azerbaidžano viduje, kuriuo pasinaudojo Armėnija. Antra, tai lėmė atvira užsienio parama, kuri buvo teikiama Armėnijai“, – pažymėjo jis.

Paklaustas apie 2020 metų rudens įvykius, Azerbaidžano valstybės vadovas pabrėžė, jog Baku neįžiebė naujo karo.

„Azerbaidžanas nepradėjo karo, o tik reagavo ir tai daro pagal Jungtinių Tautų chartiją. JT chartija užtikrina kiekvienos šalies teisę į savigyną. Mes giname save ir išlaisviname šalies teritoriją nuo armėnų okupacijos, laikydamiesi tarptautiniu lygmeniu pripažintų sienų. Daugiau mes nieko nedarome“, – pareiškė I. Aliyevas.

„Kalbant apie armėnų tautą, ne kartą sakiau, jog Kalnų Karabache gyvenantys armėnai yra mūsų piliečiai ir mes jais pasirūpinsime. Kartu su azerbaidžaniečiais, kurie ten sugrįš, jie gyvens tinkamai ir taikiai“, – pažymėjo jis.

Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Rugsėjo 27-ąją regione atsinaujinus kovos veiksmams žuvo šimtai žmonių – civilių ir kovų dalyvių. Abi pusės kaltina viena kitą pradėjus karinius veiksmus ir atakomis prieš civilių objektus.

Nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais. Tačiau ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol nerasta.

I. Aliyevas per interviu pareiškė, jog pasisako už derybas dėl Kalnų Karabacho, tačiau konflikto sprendimas, anot jo, turi būti pagrįstas Azerbaidžano teritorinio vientisumo principu.

Jis taip pat apkaltino Armėniją „imituojant dalyvavimą“ derybose dėl konflikto sprendimo.

COVID-19 aukų skaičius Lietuvoje išaugo iki 134.

Tai didžiausias per parą nustatytų atvejų skaičius nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

NVSC, anksčiau sekmadienį skelbęs apie 415 naujus atvejus, nurodė, jog dėl „ypač didelių krūvių specialistams“ nebuvo spėta susieti teigiamų testų rezultatų ir sekmadienio rytą skelbiamoje bendroje statistikoje „neatsispindėjo realus patvirtintų koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius“.

Liga iš viso nustatyta 10 184 asmenims, tebeserga 5740, pasveiko 4073 žmonės.

NVSC duomenimis, dar du asmenys, sirgę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių. Iš viso dėl kitų priežasčių mirė jau 46 asmenys, kuriems diagnozuotas COVID-19.

Izoliacijoje šiuo metu yra 31 tūkst. 525 žmonės.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 375 įvežtiniai atvejai.

Per praėjusią parą ištirta 5266 ėminių dėl įtariamo koronaviruso – maždaug dvigubai mažiau, nei ankstesnę parą. Iš viso iki šiol ištirtas 951 tūkst. 701 ėminys.

„Turėjau kontaktą su dviem žmonėmis, kuriems buvo patvirtintas COVID, todėl turiu saviizoliuotis“, – BNS sekmadienį sakė partijos pirmininkė.

V. Čmilytės–Nielsen vadovaujami liberalai užsitikrino šešis mandatus Seimo rinkimų pirmajame ture, ji taip pat yra kandidatė sekmadienį vykstančiame antrajame rate vienmandatėje apygardoje Vilniuje.

Pirmadienį naujienų agentūros BNS organizuojamoje spaudos konferencijoje Seimo rinkimų rezultatams aptarti V. Čmilytė–Nielsen dalyvaus nuotoliniu būdu.

Spalio 23 d. apie 07.30 val. iš Alytaus miesto šeimos centro, esančio A. Juozapavičiaus g., išėjo ir iki šiol negrįžo 2006 metais gimęs Vaidas Gaušys.

Nepilnametis apie 184 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, akys rudos, plaukai trumpi. Išeidamas iš šeimos centro dėvėjo mėlynus džinsus, megztinį su Alytaus Dzūkijos mokyklos logotipu, avėjo šviesius sportinius batelius.

Alytaus apskr. VPK nuotr.

V. Gaušio ieško Alytaus apskr. VPK policijos pareigūnų pajėgos.

Galinčių suteikti vertingos informacijos apie dingusį trylikametį V. Gaušį policija prašo kuo skubiau pranešti telefonu +370 700 65600, mob. +370 670 48189 arba skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Nepaprastoji padėtis galios iki gegužės pradžios, nurodė premjeras.

„Padėtis, kurioje esame atsidūrę, yra ekstremali“, – pareiškė jis per televiziją po vyriausybės posėdžio, kuris buvo surengtas aptarti krizę.

Skubių priemonių buvo imtasi atsižvelgus į regionų raginimus suteikti įgaliojimų nustatyti komendanto valandą, kad būtų galima kovoti su koronaviruso plitimu, juolab kad Ispanija trečiadienį tapo pirmąja Europos šalimi, kurioje buvo patvirtintas daugiau kaip 1 mln. užsikrėtimo COVID-19 atvejų.