VARGAI

Šilumos prašyti - telefonu

Pradėjus šildymo sezoną, Klaipėdoje šiluma pasiekė dar ne visus namus. Dėl nesklandumų už miesto ūkį atsakingi valdininkai linkę kaltinti pačius šilumos vartotojus ir teisinti šilumininkus. Kas ir kiek mokės už tai, kad, paskelbus šildymo sezoną, dvi dienas gyveno be šilumos, niekas tiksliai negali atsakyti. Esą jei paslauga buvo nekokybiška - pirmiausia tai reikės įrodyti.

Šalta kaip košmare

Klaipėdietė J.Karoso gatvės gyventoja Teodora vakar „Klaipėdai“ teigė, kad šildymas jos bute pradėtas tik vakar rytą.

Moteris dabar serga plaučių uždegimu, todėl jau pirmąją šildymo sezono dieną ji mėgino prisiskambinti bendrovės „Mūsų namų valdos“ administracijai ir teirautis, ką daryti. „Tačiau visą dieną prisiskambinti nepavyko“, - teigė moteris. Vakar informacijos paieškos buvo sėkmingos. Bendrovės darbuotoja atnešė raktą nuo viršutinio namo aukšto, atvyko „Rubikon apskaitos sistemų“ meistrai ir nuorino radiatorius. „Dabar šilta, bet užvakar buvo taip šalta - kažkoks košmaras“, - sakė pašnekovė. Ji užjautė ir žemiau gyvenančius kaimynus, turinčius naujagimį, kuriuo reikėjo rūpintis šaltame bute.

Pasak bendrovės „Mūsų namų valdos“ direktoriaus Miko Kurlavičiaus, kliūčių įjungiant šildymą neretai vieni kitiems sudaro ir patys gyventojai. Kai reikia pašalinti radiatoriuose susidariusius oro kamščius, būtina patekti pas viršutinių aukštų gyventojus. O juos namuose ne visada pavyksta rasti. Direktorius prisiminė atvejį, kai žmonės laukė savaitę, kol grįš kaimynai, ir tik tada jų radiatoriai buvo išvaduoti nuo oro kamščių, namus pasiekė šiluma.

Kreiptis į firmą

Pasak savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo Arūno Smagurio, nepatenkinti gyventojai gali kreiptis į šilumos ūkį prižiūrinčias firmas. Jei nežino, kurį namą kokia firma prižiūri, būtina kreiptis į savo namų valdas. Dėl namų valdoms priklausančių būstų šildymo sistemos priežiūros prieš ketverius metus buvo pasirašyta savivaldybės sutartis su penkiomis firmomis. Iš viso mieste yra 12 namų valdų ir daugiau nei keli šimtai daugiabučių namų savininkų bendrijų. Šios pačios pasirinko, kokios bendrovės prižiūrės jų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas.

Pasak A.Smagurio, esą per dieną pradėti šildymą visame mieste - labai sudėtinga. Sunku paleisti šildymo sistemas. Paklaustas apie tai, kiek gyventojai mokės už tas dienas, kai jų namuose radiatoriai nešilo arba šilo prastai, valdininkas sakė, jog tai priklausys nuo to, ką rodys apskaitos prietaisas šilumos centre. Jei šiluma į namą pateko, jos kiekį fiksuoja skaitiklis. Todėl net jei viename bute radiatoriai šyla, to paties namo kitame bute - nešyla, mokestis vis tiek yra „išdalinamas“ visiems. Esą gyventojo problemos, jei firmų meistrai negali prieiti prie nuorinimo ventilių viršutiniuose aukštuose, nes dar nesugrįžo ten gyvenantis kaimynas.

Pagal orą

A.Smaguris sakė, kad patys radiatoriai turi būti šilti tiek, kad patalpose būtų išlaikoma 18 laipsnių temperatūra. Vamzdyne vandens temperatūra priklauso nuo to, kokia temperatūra lauke. Kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo aukštesnė „paduodamo“ vandens temperatūra. Pavyzdžiui, jei lauke temperatūra nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos, vanduo turi būti 67 laipsniai Celsijaus.

Kol patenka į radiatorius, jis atvėsta. Jei patekęs į radiatorius nebešildo kambarių tiek, kad ten vyrautų 18 laipsnių temperatūra, pasak A.Smagurio, greičiausiai tai - techninės problemos. Dėl jų taip pat gali būti kalti patys gyventojai. „Jie patys dažnai išbalansuoja šilumos įrangą, kai remontuodami butus savavališkai perkėlinėja radiatorius iš vienos vietos į kitą ar prijungia jų papildomai“, - sakė A.Smaguris. Jis pridūrė, kad namas - bendras organizmas, todėl neretai, kai vienas gyventojas pasidaro sau geriau, kitam nuo to tik blogiau. Klaipėdoje dažni atvejai, kai savavališkas pigus šildymo įrangos remontas tampa „prasto šildymo“ priežastimi.