Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras siūlo įteisinti analogišką apkaltai procedūrą generaliniam prokurorui. S.Šedbaras pažymi, jog Prokuratūros įstatyme numatytas generalinio prokuroro atleidimas sulaužius priesaiką, tuo tarpu pati procedūra - neįtvirtinta.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas siūlo nustatyti, kad generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų procesą galėtų pradėti ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prezidentas.

Teikime pradėti pašalinimo iš pareigų procesą turėtų būti nurodomas konkretus siūlomo pašalinimo iš pareigų pagrindas, šį siūlymą pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. Susipažinęs su teikimu, Semas turėtų sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri teiktų išvadą dėl kaltinimų sulaužius priesaiką pagrįstumo.

Jei komisija siūlytų tęsti procesą, Seimas turėtų kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą išvados, ar generalinis prokuroras savo poelgiu sulaužė priesaiką. Jei Aukščiausiasis Teismas pateiktų išvadą, kad priesaika sulaužyta, Seimas balsuotų dėl nutarimo atleisti generalinį prokurorą iš pareigų, jam priimti reikėtų ne mažiau kaip 86 balsų „už“.

Seimo nutarimu pradėjus generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų procesą, jam suteikti įgaliojimai būtų sustabdomi iki Seimo sprendimo - pašalinti iš pareigų ar palikti jose.

S.Šedbaras siūlomą pataisą aiškina ir šiuo metu formaliu Seimo vaidmeniu atleidžiant generalinį prokurorą. „Faktiškai Seimo vaidmuo ir reikšmė generalinio prokuroro atleidimo procedūroje yra formali. Pavyzdžiui, įstatymų leidėjas neturi jokios realios galimybės pareikšti nepasitikėjimo priesaiką galimai sulaužiusiu generaliniu prokuroru“, - rašoma pataisų aiškinamajame rašte.

Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtintas apkaltos mechanizmas leidžia iš pareigų sulaužius priesaiką atleisti prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius.