Dabar privačios miško valdos arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės į dalis skaidyti neleidžiama, jeigu žemės plotas yra arba tampa mažesnis nei 5 ha.

Kaip BNS sakė pataisų iniciatorius Matas Skamarakas, atsisakyti dabartinio draudimo reikia todėl, kad privačių miškų savininkai negali laisvai disponuoti savo turtu.

Pasak jo, apribojimas atsidalinti bendraturčiams savo nuosavybės dalis tiesiogiai verčia juos tai forminti netiesiogiai – pas notarą sudarant sklypų naudojimo sutartį tarp bendrasavininkų.

Tada nuosavybė iš bendros jungtinės tampa bendra daline pagal Civilinį kodeksą.

„Miško naudojimo požiūriu tai tas pats, kas padalinti geodeziškai, nes notaras patvirtina ir pasidalinimo planą. Tai daro šį procesą sudėtingą, ilgai trunkantį, sukeliantį teisinio neužtikrintumo situacijų“, – BNS teigė M. Skamarakas.

„Miško savininkai patiria didžiulę biurokratinę naštą miškų ūkyje, pradedant nuo įsigijimo, pardavimo dokumentų iki medienos pjovimo ir išvežimo iš valdos“, – pridūrė jis.

Miško savininkai patiria didžiulę biurokratinę naštą miškų ūkyje.

M. Skamarako teigimu, ribojimai, nuo to laiko, kada jie įsigaliojo, nedavė naudos. 

Parlamentaro teigimu, toks draudimas piktina miškų savininkus, nes dabar didžioji dalis valdų Lietuvoje yra mažesnės negu 5 ha.

M. Skamarakas sako, kad yra nemažai valstybių, kur nėra nustatytas minimalaus miško sklypo dydis dalinimo atveju.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis dabartinę tvarką vadina archajiška ir remia parlamentarų siūlomus pokyčius. 

„Žmonėms yra sudėtinga sutarti dėl bendro naudojimo. Ir tai nėra gerai nei žmonėms, nei miškui. Jeigu pataisos būtų priimtos, žmonės galėtų susitvarkyti nuosavybę pigiau, paprasčiau ir visam lakui. Jeigu dabar notariškai atidalina visiems, priklausai nuo kitų bendraturčių, su kuriais reikia derinti disponavimą“, – BNS teigė jis.

A. Gaižučio teigimu, miško bendraturčių yra daug ir jų daugėja: „Buvę savininkai, kurie susigrąžino nuosavybę, miršta, lieka paveldėtojų ir visiems sutarti tampa sudėtinga“.

Jis atmeta  nuogąstavimus, kad skaidant miško sklypus į mažas valdas, jos būtų blogiau prižiūrimos.

„Jau dabar vidutinis privataus miško dydis siekia 3,4 hektaro. Tai labai nedidelis sklypas“, – sakė A. Gaižutis.  

Tai ne pirmas parlamentarų bandymas leisti be apribojimų skaidyti privačias miškų valdas šalies gyventojams, turintiems miškų.

2008 metais Seime svarstant analogiškas pataisas buvo sakoma, kad leidus skaidyti miško valdas į mažesnes negu 5 ha, gali sumažėti miško plotų, nes kiekvienas miško valdos savininkas turi teise turėti privažiavimą prie savo valdos bei ją atriboti prakertamais spindžiais nuo gretimu valdų.

Teigta, kad smulkiose miško valdose ekonomiškai mažiau apsimoka ūkininkauti, todėl yra  pavojus, kad smulkios valdos taptų apleistomis.

Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad galiojanti tvarka, kada miškų neleidžiama skaidyti į mažesnius negu 5 ha plotus, pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tvarkyti privačią žemę saugomose teritorijose, Žemės ūkio ministerija neseniai pasiūlė liberalizuoti bendraturčių sklypų atsidalijimą – jeigu Seimas priimtų tokias Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, būtų galima bendraturčiams atsidalyti sklypo dalis valstybiniuose draustiniuose ir parkuose, jeigu jos valdomos bent penkerius metus ir kiekviena dalis po atidalijimo būtų bent 1 ha.