Tokį siūlymą parlamentarai pateikė rezoliucijoje, priimtoje po bendro posėdžio.

Joje Seimo komitetas ir komisija atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nerenkami duomenys, kurie leistų tikslingai planuoti specialistų kompetencijų užtikrinimą ir paslaugų įvairovę, nėra nuoseklių mokslinių tyrimų apie LGBTIQ+ bendruomenės sveikatos priežiūros ypatumus, poreikius ir iššūkius.

„Pirma, siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai atlikti socialinį, kokybinį ir kiekybinį tyrimą, kuris įvertintų, su kokiais iššūkiais susiduria LGBTIQ+ asmenys, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje“, – pagrindinį rezoliucijos siūlymą įvardijo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socdemas Laurynas Šedvydis.

Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad trūksta valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo sprendžiant translyčių bendruomenei aktualius klausimus.

Dėl to parlamentarai Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijas ragina bendradarbiaujant su LGBTIQ+ bendruomene išanalizuoti galimus sprendimus siekiant plėsti translyčiams reikalingų medicininių paslaugų sąrašą.

Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) siūloma imtis lyderystės inicijuojant tarpinstitucinius susitarimus su Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijomis, žmonių teises įgyvendinančiomis ir kontroliuojančiomis įstaigomis, nevyriausybininkais dėl efektyvesnės informacijos sklaidos mokyklose.

„Pavyzdžiui, projektų, leidinių parengimo diskriminavimo ir patyčių prevencijos klausimais“, – sakė L. Šedvydis.

Seimo komitetas ir komisija ŠMSM taip pat siūlo parengti LGBTIQ+ bendruomenei pritaikytas psichologinės pagalbos programas.

Priėmus rezoliuciją, ji bus išsiųsta suinteresuotoms institucijoms. Rekomendacijoms įgyvendinti L. Šedvydis pasiūlė institucijoms duoti laiko iki 2027-ųjų sausio.

SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop (Edita Bišop) trečiadienio posėdyje pripažino, kad sveikatos paslaugų prieinamumo LGBTIQ+ asmenimis monitoringas neatliekamas iš esmės dėl lėšų stygiaus.

„Jeigu atlikti kažkokius tyrimus, vėlgi tam reikalinga papildomų lėšų. O mūsų srityje lėšų poreikis yra didžiulis, įskaitant visokius mokymus, vertinimus ir panašiai“, – sakė SAM atstovė.

„Dabar derinamas įsakymas dėl visuomenės sveikatos biuruose teikiamų paslaugų aprašo papildymo, kad būtų pažymima, jeigu pats asmuo sutinka, ar jis kreipiasi dėl streso valdymo užsiėmimų patirdamas vienokią ar kitokią diskriminaciją būtent dėl to, kad priklauso LGBTIQ+ bendruomenei“, – pažymėjo E. Bishop.

Visgi ji pabrėžė, kad tai „nebus plačiosios visuomenės atspindys“ ir parodys situaciją tik tarp žmonių, besikreipiančių į visuomenės sveikatos biurus.

SAM: translytiškumas galėtų būti nebelaikomas liga nuo 2031-ųjų

Pasak E. Bishop, kitąmet numatoma pradėti Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK) 11-os redakcijos, kurioje translytiškumas nebetraktuojamas psichikos sveikatos sutrikimu, vertimą į lietuvių kalbą.

„Po to (planuojama – BNS) atlikti kokybės vertinimą, sulieti TLK 10 ir TLK 11 ir atlikti reikiamus serverio modernizavimo darbus. Tai tų darbų labai yra daug ir jie numatomi pradėti 2026 metais ir užbaigti yra planuojama 2030-aisiais. TLK 11 pradėti naudoti galima būtų turbūt ne anksčiau kaip 2031 metais“, – kalbėjo SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja.

„Šiuo metu teikti sveikatos priežiūros paslaugas nenustatant (translytiškumo kaip psichinio sutrikimo – BNS) diagnozės, vadovaujantis TLK 10, negalime“, – pridūrė E. Bishop.

Jos pateiktais duomenimis, dauguma Europos šalių turi translytiškumo arba jai prilygintą diagnozę.

BNS rašė, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2018-ųjų vasarą paskelbė atnaujintą 55 tūkst. ligų, traumų ir mirčių priežasčių katalogą, kuriame translytiškumą priskyrė su seksualine sveikata susijusioms būsenoms, ne psichinės sveikatos sutrikimams.

Savo ruožtu Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė konservatorė Jurgita Sejonienė kėlė klausimą Teisingumo ministerijai, kada konservatyvia laikoma jos politinė vadovybė imsis LGBTIQ+ bendruomenei reikalingų sprendimų.

Ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šileikienė teigė, kad politinė komanda nemato perspektyvos LGBTIQ+ klausimams Seime dabar sulaukti palaikymo, o jų kėlimas atsisuka prieš pačią bendruomenę.

„Išgirdome tuos nuogąstavimus bendruomenės, kad jeigu nėra didelių šansų, kad sprendimai bus priimti, nešimas šitų klausimų į viešumą labai dažnai pačiai bendruomenei atsisuka neigiamu kampu, per padidėjusią neapykantos kalbą, išpuolius prieš juos ir taip toliau“, – sakė J. Šileikienė.

„Kol kas, deja, tikrai neturiu jokių pažadų, kad situacija galėtų keistis artimiausiu metu, turbūt, dėl paties parlamento nusiteikimo šitą klausimą spręsti“, – pažymėjo ji, pridėjusi, kad partnerystės registravimo procesai operatyviai vyksta teismuose.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ne kartą minėjo, kad ministerija neketina registruoti partnerystę reglamentuojančio projekto, bet tai gali padaryti Seimo narių grupės.

Kontrolieriaus įstaiga: Gyvenimo įgūdžių programos nepakanka patyčioms mažinti

Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė sakė, kad 2023-iaisiais pradėta taikyti Gyvenimo įgūdžio programa tarpinstituciniuose susitikimuose minima kaip įrankis užkardyti patyčioms dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės.

„Tačiau jeigu pasižiūrėtume į tą programą, matytume, kad ši tema paminėta vos vieną kartą turinyje. (...) Kaip ir aišku, kad nėra pakankamas įrankis šiai problemai spręsti“, – kalbėjo V. Gabrieliūtė.

„Tenka konstatuoti, kad ministerijos veikloje kol kas stokojama sistemiškos homofobijos, bifobijos, transfobijos reiškinių analizės ir kryptingų priemonių šiems reiškiniams švietimo sistemoje mažinti“, – pridūrė ji.

ŠMSM Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Kristina Valantinienė pabrėžė, kad švietimas formuojamas lygybės, nediskriminavimo nei dėl lyties, nei dėl įsitikinimų pagrindais.

„Tų (patyčių mažinimo – BNS) veiklų yra įvairių, bet jos nėra tikslinio pobūdžio, būtent į LGBT orientuotos“, – sakė K. Valantinienė.

Pasak jos, mokyklose trūksta psichologinės pagalbos. Kita vertus, mokiniai dėl stigmatizacijos vengia kreiptis konsultacijos savo ugdymo įstaigoje.

„Jie yra labiau linkę kreiptis ne mokykloje, ne į mokyklos psichologą. Tokios galimybės irgi yra, ir mokyklos gali sudaryti sutartis dėl paslaugų teikimo pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba su išoriniais psichologais“, – kalbėjo K. Valantinienė.

BNS skelbė, kad Gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų, kurie ŠMSM kaltino, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ+ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Grupės parlamentarų pareiškimą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai gegužę konstatavo, kad Gyvenimo įgūdžių programa neriboja tėvų teisės auklėti vaikus pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus.