Skirtingi požiūriai Pereiti į pagrindinį turinį

Skirtingi požiūriai

2004-01-03 00:00

Teisininkai nevienodai interpretuoja Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pilietybės suteikimo J.Borisovui

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Teisininkai nevienodai interpretuoja Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pilietybės suteikimo J.Borisovui 

Teisininkai skirtingai vertina Konstitucinio Teismo (KT) išvadą, kuria Prezidento Rolando Pakso dekretas dėl pilietybės Jurijui Borisovui pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir įstatymams, o pats valstybės vadovas - šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją ir sulaužiusiu duotą priesaiką.  

Peržengė kompetencijos ribas  

Prezidento nusamdytas advokatas Kęstutis Stungys įsitikinęs, kad KT viršijo savo kompetenciją. Pasak jo, Teismas neturėjo teisės vertinti, kokiais motyvais R.Paksas vadovavosi rengdamas dekretą dėl pilietybės suteikimo savo rinkimų kampanijos dosniausiam rėmėjui J.Borisovui. “Turi būti vertinamas paties akto konstitucingumas, o ne tai, kokiais motyvais remdamasis Prezidentas vadovavosi jį priimdamas ir ar tie jo motyvai dera su konstitucine priesaika”, - sakė vakar K.Stungys spaudos konferencijoje.

Tuo tarpu KT nutarime, anot advokato, “apstu būtent tokių kompetenciją peržengiančių vertinimų”.

K.Stungys abejojo, ar galima konstatuoti, kad Prezidento dekretas antikonstitucinis, jeigu jis prieštarauja tik vienai Pilietybės įstatymo normai, kuri, beje, irgi nėra įvertinta konstitucingumo požiūriu. “Lietuvos teisinėje praktikoje dar nepasitaikė atvejų, kai konkretaus įstatymo pažeidimas būtų pripažintas ir konstitucinės nuostatos, kuri duoda nuorodą į šį įstatymą, pažeidimu”, - sakė jis.

Be to, advokatas mano, kad Prezidentas neturi teisės abejoti Pilietybės reikalų komisijos sprendimais, “priešingu atveju būtų paneigtas pačios šios komisijos prasmė ir paskirtis”. Pilietybė J.Borisovui buvo suteikta po to, kai R.Pakso suformuota Pilietybės reikalų komisija formaliai pritarė tokiam paties prieštaringai vertinamo verslininko prašymui.

Pasak K.Stungio, KT nutarimas negali būti vadinamas galutiniu, kadangi bet koks Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas esant atitinkamoms sąlygoms, pavyzdžiui, pakeitus Konstituciją.  

Ekspertė gūžčioja pečiais  

Advokatas piktinosi, kad parlamente suformuota apkaltos komisija nepateikia Prezidentui visos su apkaltos byla susijusios medžiagos, todėl negali planuoti savo gynybos. “Prezidentas iki šios dienos nėra gavęs medžiagos, kurios pagrindu jis yra kaltinamas, jūs suprantat ką tai reiškia! Jis net negali pateikti paaiškinimų, kuriuos pirmadienį jis turi pateikti komisijai. Pasaulinėje praktikoje turbūt, baudžiamosios teisės prasme žiūrint, nėra tokio atvejo. Žmogus yra traukiamas atsakomybėn, o jis nežino, kuo yra kaltinamas konkrečiai!” - stebėjosi K.Stungys.

Vienas iš šešių Prezidento R.Pakso advokatų, atstovaujančių jam Seime inicijuotame apkaltos procese, labai abejojo, ar komisija spės ištirti iki vasario 13 dienos visus valstybės vadovui pateiktus kaltinimus.

Advokatas negalėjo pasakyti, ar R.Paksas pats dalyvaus Seimo komisijos posėdžiuose. Anot jo, valstybės vadovas yra savarankiškas ir pats spręs, kaip elgtis: “Patarinėti mes galime, bet Viešpaties keliai nežinomi. Kaip Prezidentas padarys, taip ir bus. Bet svarbiausias teisinis principas - būti išklausytam”.

Teisininkas pridūrė, kad bus išnaudotos visos teisinės galimybės siekiant apginti R.Paksą nuo kaltinimų. Advokatas neatmetė galimybės, kad gali būti kreiptasi į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre. “Jeigu bus tokia būtinybė, mes galvosim apie visas institucijas, kur būtų galima ginti Prezidento teises”, - sakė K.Stungys, žurnalistų paklaustas, ar turimas galvoje net kreipimasis į teismą Strasbūre.

Lietuvos teisės universiteto Konstitucinės teisės vedėja profesorė Toma Birmontienė, BNS paklausta apie tokią galimybę, atsakė: “Neįmanoma, nes apkaltos procesas nėra tas dalykas, kurį galėtų nagrinėti Europos žmogaus teisių teismas. Nepamirškime, kad čia - ne asmens problema, o Prezidento pareigų ėjimo klausimas. Tai - konstitucinė procedūra”. Profesorės vertinimu, “lietuviai skundžia viską, turbūt tai yra toks jų labai buitiškas demokratijos suvokimas”.  

Remtasi įstatymo reikalavimu  

Advokatas, Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, konservatorių valdymo laikais buvęs Vyriausybės kancleriu, mano, kad K.Stungio vertinimas yra “skirtas atstovaujamam asmeniui apginti”, kas natūralu teisinėje valstybėje. “Todėl ir keliamos tos problemos, kurios svarbios Seimo komisijoje ginant Prezidentą”, - sakė jis “Kauno dienai”.

Tačiau, jo nuomone, vertinimas teisiškai nėra pakankamai argumentuotas: “Tai aiškinčiau ne autorių blogu pasirengimu, kiek tuo, jog pats KT nutarimas yra labai pagrįstas ir jame gerai motyvuotos abi teisingumo pusės - tiek teisinė, tiek etinė”.

K.Čilinskas atkreipė dėmesį, kad KT pirmą kartą vertino panašaus pobūdžio situaciją, todėl negalėjo remtis kokia nors sena interpretacija. “Šiuo atveju KT rėmėsi tuo Pilietybės įstatymo reikalavimu, pagal kurį asmeniui, netekusiam Lietuvos pilietybės, turi būti sprendžiamas jos grąžinimo klausimas, o ne suteikiama pilietybė už nuopelnus, tarp kurių - piniginė parama asmeniui, kuris dabar tą pilietybę suteikia”.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų