Norai ir galimybės

Sklaido abejones dėl naujojo kelto

Jau kitą savaitę ketinama pradėti Bulgarijoje statomo naujojo Smiltynės perkėlos kelto „Neringa“ eigos bandymus. Planuojama, kad iš Klaipėdos į Smiltynę jis iš II perkėlos pradės kursuoti nuo gegužės vidurio. Šiomis dienomis pasigirdo abejonių, ar keltas galės iš karto kursuoti, kai jį atplukdys. Tiek Klaipėdos, tiek Smiltynės pusėje gylis prie krantinių yra per mažas, kad galima būtų švartuoti naująjį keltą.

Smiltynės perkėlos bendrovė naująjį keltą pradėjo statyti pernai liepą, tačiau ne iš karto, o tik lapkritį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pateikė paraišką, kad prie krantinių būtų atliktas gilinimas.

Dėl to Smiltynės perkėlos vadovybė sulaukė priekaištų iš Uosto direkcijos, tačiau, kas konkrečiai pateikė priekaištus, bendrovės direktorius Algimantas Žukauskas atsisakė įvardinti. Gavusi paraišką dėl krantinių gilinimo Uosto direkcija taip pat ne iš karto ėmėsi darbų, nes prieš gilinant reikia atlikti tam tikras procedūras.

Nors iki naujojo kelto eksploatacijos pradžios lieka kiek daugiau nei pusantro mėnesio, tačiau gilinimo procedūriniai reikalai yra pasistūmėję nelabai daug. Valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas teigė, kad jau yra atlikta Smiltynės perkėlos naudojamų krantinių tiek Klaipėdoje, tiek Smiltynėje ekspertizė ir pateiktos išvados, kad prie jų galima gilinti nuo dabar esančio mažiausio arčiausiai kranto 4,5 metro iki 5,5 metro gylio. Būtent toks gylis reikalingas „Neringai“, kurios gramzda dėl sraigtų konstrukcijos ypatumų yra 3,4 metro, o pagal laivo eksploatacines sąlygas privaloma užtikrinti ir 2 metrų klirensą (atstumas tarp laivo žemiausio taško ir dugno).

Dėl to Klaipėdos laivų statybos specialistams, nors Smiltynės perkėlos vadovybė apie juos atsiliepia su tam tikra ironija, kelto modelio pasirinkimas su tokia didele gramzda ir klirensu kelia tam tikrų abejonių. Pasirinktas keltas yra dvigubai galingesnis nei dabartiniai, lengviau įveiks ledus, naudoja mažiau kuro, talpesnis, manevringesnis, greitesnis, nes nebereikės sukinėtis po akvatoriją, tačiau manoma, kad pigiausio varianto problemos, eksploatuojant jį, ateityje dar ne kartą išlįs. Pats A.Žukauskas teigė, kad keliamas tam tikras šurmulys, jog eksploatuojant naująjį keltą gali būti nuplautos kopos. Tai nuskambėjo su tam tikra ironijos doze – neva reikalas tuščiai išpučiamas. Tačiau yra tam tikros tiesos kalbant apie išplovimus, nes „Neringos“ sraigtai yra galingesni nei dabartinių keltų. Todėl ir klirensas keltui numatomas net pusmetriu didesnis nei Klaipėdos uoste yra nustatytas jūriniams laivams.

Ar nekils pavojus, kad ir keltui švartuoti naudojami pirsai, kur poliai įkalti iki 7 metrų, pagilinus iki 5,5 metro, bus paplauti? Ekspertai pateikė išvadas, kad Klaipėdos pusėje gilinimas pavojaus nekels, Smiltynės pusėje dar atliekamas tyrimas. Prieš gilinant dar turės būti pateiktas poveikio aplinkai įvertinimas arba priimta išvada, kad jo nereikia. Vienu ar kitu atveju tai reikės derinti su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu. Po to turės būti padarytas gilinimo techninis projektas. A. Kamarauskas sakė, kad tuos dokumentus rengs Lietuvos energetikos institutas, su kuriuo yra sudaryta ilgalaikė sutartis. Šio instituto profesorius Brunonas Gailiušis, kuris paprastai rengia projektus, teigė, kad dokumentams reikalingi batimetrinių matavimų planai dar nepateikti. Gavus juos, dokumentų rengimas užtruks apie dvi savaites. Po to Uosto direkcija apklausos būdu dar turės pasirinkti rangovą, kuris iškas gruntą.

A.Žukauskas teigė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas jam užtikrinęs, kad gilinimas prie Smiltynės perkėlai reikalingų krantinių bus atliktas iki atplaukiant į Klaipėdos uostą naujajam keltui. A.Kamarauskas taip pat sakė, kad iki gegužės vidurio jie suspės atlikti gilinimo darbus, nes grunto, kurį reikia iškasti, kiekis yra nedidelis, darbai truks ne ilgiau kaip savaitę.