Naujai įteisinta savivaldos rinkimų tvarka bus skundžiama teismui, reikalaujant leisti kandidatus kelti vietos asociacijoms.
Įpareigojo pataisyti įstatymą
Neatmetama, kad prieš kitąmet vasarį įvyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus byla dėl jų rengimo tvarkos vėl, kaip ir prieš ketverius metus, pasieks Konstitucinį Teismą (KT).
Teisininkas Liudvikas Ragauskis pripažino ketinąs teisme išsiaiškinti, ar birželio pabaigoje Seimo patvirtinta naujoji savivaldos rinkimų tvarka yra teisinga.
Pagal naująjį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą kandidatuoti į vietos valdžią gali partijų keliami pretendentai ir patys išsikėlę pavieniai asmenys. 2007 m. vasarį, likus vos kelioms dienoms iki tuomečių savivaldos rinkimų, KT pripažino, kad Konstitucijos neatitinka įstatymo nuostata, leidžianti tik partijoms kelti kandidatus į savivaldybes.
Rinkimai sustabdyti nebuvo, jie 2007-aisiais įvyko pagal tuomet galiojusią partinių kandidatų sistemą. Tačiau Seimas buvo įpareigotas iki 2011 m. rinkimų pataisyti įstatymą, kad būtų leidžiama ir nepartiniams kandidatams siekti mandatų savivaldoje.
Seimo nariai įstatymą pataisė tik šių metų birželį, likus vos pusmečiui iki pačių rinkimų, kurie įvyks kitų metų vasario 20 arba 27 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė šį Seimo priimtą įstatymą, nors kai kurie parlamentarai, taip pat visuomeninės organizacijos protestavo prieš jį ir reikalavo suteikti teisę ir nepartiniams judėjimams arba savivaldybėse veikiančioms asociacijoms kelti kandidatų į vietos tarybas sąrašus.
Skųs neigiamą VRK sprendimą
L.Ragauskis tvirtina, kad artėjant savivaldybių rinkimams bus bandoma teisme skųsti nustatytąją kandidatų kėlimo į vietos tarybas tvarką. "Derėtų klausti teismo, ar neturėtų būti taip, kad kandidatus į savivaldybių tarybas galėtų kelti ne partijos ir ne nacionalinės visuomeninės organizacijos, o vietinės asociacijos, taip pat kad kandidatai galėtų patys išsikelti. Juk kalbame apie savivaldą, tai yra apie vietos valdžios instituciją, kur nacionaliniai politiniai dariniai ir centrinė valdžia neturėtų daryti įtakos", – sakė L.Ragauskis.
Anot jo, kai rugsėjo mėnesį Seimas priims nutarimą dėl savivaldos rinkimų datos paskelbimo, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) bus galima pradėti registruoti būsimos politinės kampanijos dalyvius, tai yra tuos subjektus, kurie vėliau kels savo kandidatus į savivaldybes.
Kai tik bus galima registruoti politinės kampanijos dalyvius, L.Ragauskis žada kreiptis į VRK ir prašyti įregistruoti jo atstovaujamą Žvėryno bendruomenę Vilniuje, kuri turi intencijų oficialiai kelti savo kandidatus į sostinės tarybą. Teisininkas tikina, kad ir nemenka dalis kitų vietos organizacijų, veikiančių miestuose, rajonuose ir kaimuose, taip pat kreipsis į VRK ir prašys padaryti tą patį.
Vadovaudamasi įstatymu VRK negalės registruoti tokių judėjimų kaip politinės kampanijos dalyvių, nes jie nėra laikomi subjektais, galinčiais kelti kandidatus į savivaldą. Tokie komisijos sprendimai, anot L.Ragauskio, galės būti apskųsti Vyriausiajame administraciniame teisme, kuris galės svarstyti, ar VRK buvo teisi.
KT išvada galiotų ateičiai
Teisininko nuomone, Vyriausiasis administracinis teismas gali pripažinti, kad VRK sprendimas neregistruoti vietos judėjimų neatitinka KT išvados, paskelbtos 2007 m. Todėl esą VRK gali būti įpareigota tokius judėjimus registruoti ir galų gale leisti jiems kelti kandidatus į savivaldą.
VRK vadovas Zenonas Vaigauskas abejoja, ar Administracinis teismas galėtų tokį sprendimą priimti. Jis atkreipė dėmesį, kad VRK tik vadovaujasi galiojančiu įstatymu, kurio negali sustabdyti ar atšaukti administraciniai teismai. Todėl gali būti, kad byla dėl sprendimo neleisti vietos asociacijoms kelti kandidatų į savivaldybių tarybas pasieks KT, ir šis turės įvertinti, ar nauju įstatymu nustatyta kandidatų kėlimo tvarka atitinka Konstituciją.
"Gali būti, kad ši byla pateks į KT, bet taip gali ir nebūti. Yra tikimybė, kad Administracinis teismas, jeigu į jį bus vis dėlto kreiptasi, pripažins, kad VRK vadovavosi galiojančiu įstatymu, kuris atitinka Konstituciją", – spėjo Z.Vaigauskas.
Pasak jo, iki šiol nė vienas Seimo Teisės departamento specialistas nebuvo pareiškęs abejonių, kad nustatytoji savivaldybių rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai.
Net jeigu būtų kreiptasi į KT, šis išvadą tokioje byloje gali paskelbti tik po gana ilgo laiko, kai patys savivaldybių rinkimai jau bus įvykę. Tokiu atveju KT išvados nuostatos galėtų būti taikomos tik 2015 m. įvyksiančiuose naujos kadencijos savivaldos rinkimuose.
Gali atidėti pačius rinkimus?
L.Ragauskis vylėsi, kad ne jis vienas sieks teisme įvertinti kandidatų į savivaldą kėlimo tvarką. "Lietuvoje veikia apie tūkstantį vietos asociacijų. Įsivaizduokite, jeigu jos visos arba bent didesnė dalis kreipiasi į VRK dėl įregistravimo, paskui – į teismą dėl VRK neigiamo sprendimo. Manau, tai bus pakankamas pagrindas teisme įsiklausyti į tokių organizacijų argumentus", – teigė jis.
Teisininkas neatmetė, kad Vyriausiasis administracinis teismas, pradėdamas nagrinėti tokią bylą, imsis ir laikinų priemonių, pavyzdžiui, sustabdys visą rinkimų procesą, galbūt net atidės pačius savivaldybių rinkimus.
Tačiau L.Ragauskis neigė norįs sužlugdyti savivaldos rinkimų sistemą ir priminė, kad prieš ketverius metus būtent jo iniciatyva KT nagrinėjo tuometę kandidatų į savivaldybes kėlimo tvarką, kurią pripažino nekonstitucine. Nors rinkimai tuomet nebuvo sustabdyti, teisininkas didžiuojasi, kad KT pavyko pasiekti pergalę ir nutraukti partijų monopolį keliant kandidatus į savivaldą.
Tokių pačių arba panašių rezultatų teisininkas tikisi ir šį kartą.
Naujausi komentarai