„Tai yra sprendimas Konstitucinio Teismo, kurį reikės Seime įgyvendinti. Labai aiškiai pasakyta, turės būti sukurtas Partnerystės įstatymas, nes tai yra nuoroda iš Civilinio kodekso. Tai, matyt, nereikia kalbėti apie Civilinės sąjungos ir kitokių įstatymų ten alternatyvas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Nežinau, kokį sprendimą Seimas padarys, ar jis pats, atitinkami komitetai spręs ir iniciatyvos tą teisę parodys, ar prašys Seimo valdybos pritarimo, kad būtų Vyriausybei pavesta parengti tokį įstatymo projektą. Bet jis turi būti įgyvendintas“, – teigė jis.

Seimo pirmininko teigimu, tokį projektą turėtų būti patikėta parengti Vyriausybei, tačiau už tai galėtų būti atsakingas ir parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuriam būtų ir logiška irgi parengti, nes pagal mūsų statutą, kuravimo sritis, tai šitas komitetas yra atsakingas už Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimą“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Pasak S. Skvernelio, toks įstatymas galėtų būti parengtas dar šioje kadencijoje.

„Aš manau, kad taip (galėtų pavykti šioje kadencijoje – BNS)“, – sakė Seimo pirmininkas.

„Vėlgi, tai priklauso nuo turinio Partnerystės įstatymo. Čia turbūt nematau aš kažkokių dėl pačio turinio grėsmių didelių. O dėl visų kitų išvestinių dalykų, kurie labai jautrūs yra, tai šitas įstatymas neturi reguliuoti, reguliuoja kiti įstatymai, pavyzdžiui, įsivaikinimo klausimus ir panašiai“, – pridūrė jis.

Aš tikrai nematau čia tragedijos kažkokios tai, kur čia sugriūtų mūsų valstybė dėl to, bet priklausys nuo turinio.

Kaip balsuotų jis pats, anot S. Skvernelio, priklausys nuo teikiamo siūlymo turinio.

„Aš pažiūrėsiu, koks bus turinys. Aš tikrai nematau čia tragedijos kažkokios tai, kur čia sugriūtų mūsų valstybė dėl to, bet priklausys nuo turinio. Nes turinių ir alternatyvų buvę įvairių yra“, – teigė politikas.

BNS rašė, kad konservatoriaus Pauliaus Saudargo praėjusios kadencijos siūlymas įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius yra įveikęs pateikimo stadiją, šio įstatymo priėmimui trūksta dviejų balsavimų.

Tuo metu Civilinės sąjungos įstatymo projektas praėjusios kadencijos parlamente yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, bet teikti jo priėmimui nesiryžta dėl balsų stokos.

Tačiau, anot Seimo pirmininko, ši Vyriausybė turės rasti savus sprendimus.

„Kas buvo praeitoj kadencijoj, tai buvo. Dabar, matyt, reikės rasti sprendimus ir šitai valdančiajai daugumai įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą“, – sakė S. Skvernelis.

BNS skelbė, kad KT konstatavo, jog Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Tuo pačiu sprendimu KT atvėrė kelią tiesiogiai taikyti Seimo prieš 24 metus priimtą Civilinio kodekso nuostatą dėl partnerystės, nelaukiant, kol bus priimtas atskiras ją reglamentuojantis įstatymas.

Kadangi prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta nuostata dėl partnerystės tik tarp vyro ir moters, KT šitaip leido registruoti lyčiai neutralius santykius. Tai galės būti daroma per teismus.

G. Paluckas: Seimas yra laisvas spręsti, kaip įgyvendinti KT sprendimą dėl partnerystės

Premjeras Gintautas Paluckas ketvirtadienį pareiškė, kad Seimas yra laisvas apsispręsti, kaip įgyvendinti KT sprendimą dėl partnerystės Lietuvoje reguliavimo.

„Konstitucinis Teismas įstatymų nepriiminėja, todėl Konstitucinio Teismo nutarimų realizavimas yra Seimo, parlamento, rankose. Parlamentas yra laisvas apsispręsti, kaip realizuoti minėtą nutarimą“, – žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.

„Jeigu jis būtų realizuotas, Konstitucinio Teismo nuomone, ne pagal nutarimo raidę ir dvasią, tuomet vėl turėtume konstitucinį ginčą“, – pridūrė jis.

„Konstitucinis Teismas neapsprendžia, kaip šis klausimas turi būti išspręstas, bet jis įpareigoja jį spręsti (priimti įstatymą – BNS)“, – sakė G. Paluckas.

„Kaip tai išsidėsto laike, priklauso nuo egzistuojančios politinės valios“, – teigė premjeras.

Advokatas: po KT nutarimo Seimas turi priimti įstatymą dėl partnerystės

Vienalytėms poroms teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad po KT nutarimo Seimas turės priimti Partnerytės įstatymą, o kol jo nebus, partnerystės siekiančios poros galės eiti į teismus, norėdamas apginti savo teisę į partnerystę.

„Seimas turi priimti įstatymą, kad įsigaliotų partnerystė ir ją galėtų sudaryti bet kokios poros. Kada Seimas pasiryš tokį įstatymą priimti, tai tik politinės valios klausimas“, – Eltai sakė advokatas.

Jis akcentuoja, kad KT nėra įstatymų leidėjas, jis tik nurodo, kas su dabartiniais įstatymais negerai.

„Tai reiškia, kad pataisyti problemas turi Seimas, kaip įstatymų leidėjas. Vadinasi, vien šis Konstitucinio Teismo nutarimas nepakeičia situacijos žmonėms, kurie neturi galiojančio įstatymo, kad galėtų įtvirtint savo šeimas“, – Eltai teigė advokatas A. Žilvinskas.

Pasak jo, jis Europos Žmogaus Teisių Teisme šiuo metu nagrinėjamos dvi bylos prieš Lietuvą – dėl partnerystės ir dėl santuokos.

„Taip, Konstitucinio Teismo nutarimas yra tam tikras postūmis, tam tikras politinis ženklas, kad reikia daryti, tačiau kartais ir tarptautinių teismų postūmiai nebūna pakankami. Reikia pažymėti, kad, kai mūsų pareiškėjai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, jis jų pareiškimų nenagrinėjo. Visoms poroms reikės dabar iš naujo kreiptis į teismus individualiai, tam kad būtų apginta jų teisė į šeimą. Kitaip tariant, jeigu Seimas greitai įstatymo nepriims, visos poros, kurios norės pasinaudoti tokia galimybe, turės pavieniui, kiekviena atskirai eiti į teismus ir įrodinėti, kad jie yra šeima“, – sakė advokatas.

Jis mano, kad teismus gali užplūsti tokio pobūdžio ieškiniai.

„Teismai turės pasakyti, kad tai, ko prašo pareiškėjai, yra įmanoma, ir turi būti ginama, nepaisant to, kad įstatymų leidėjas vėluoja“, – mano teisininkas.