Slaptieji stalčiai liks užrakinti Pereiti į pagrindinį turinį

Slaptieji stalčiai liks užrakinti

2007-03-17 00:00

Su saugumo šefu kovojusio Seimo komiteto pirmininkas kaltina parlamentą kapituliacija

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Su saugumo šefu kovojusio Seimo komiteto pirmininkas kaltina parlamentą kapituliacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pernai rudenį atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo medžiaga taip ir gali likti nepaviešinta.

Spręs Seimo valdyba

“Nenustebsiu, jeigu esant dabartinėms sąlygoms bus nuspręsta, kad nėra reikalo viešinti mūsų surinktos medžiagos”, - “Kauno dienai” sakė NSGK vicepirmininkas Algis Kašėta.

Jam pritarė ir NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius. “Po to, kai Seimas paliko VSD vadovauti Arvydą Pocių, skeptiškai vertinu galimybę, kad visuomenę pasieks mūsų atlikto darbo rezultatai”, - “Kauno dienai” sakė A.Matulevičius.

Vakar komitetas Seimo kanceliarijos specialiajai raštinei perdavė viešinti skirtą VSD veiklos tyrimo medžiagą. Siūloma paskelbti dalį šios medžiagos - maždaug 180 iš pusantro tūkstančio lapų. Galutinai dėl paviešinimo kitą savaitę turėtų spręsti Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas.

Jis šiuo klausimu ketina pasitarti su Seimo valdybos nariais. Pastarųjų nuomonė - skirtinga. Seimo pirmasis vicepirmininkas Česlovas Juršėnas “Kauno dienai” sakė pirmiausia norįs susipažinti su teisininkų išvada, kiek ir ko galima būtų viešinti iš NSGK surinktos tyrimo medžiagos.

Kitas Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas būtų už medžiagos paskelbimą, bet tik tos, kuri nekenkia VSD atliekamiems tyrimams. Jis leido suprasti, kad būtų gerai viešinamą medžiagą suderinti su saugumo tarnyba. Parlamento vicepirmininkas Gintaras Steponavičius greičiausiai neprieštarautų surinktos medžiagos viešinimui.

Neketina trauktis iš pareigų

A.Matulevičius apgailestavo, kad, jo pastebėjimu, Seime įsivyrauja kapituliacinės nuotaikos. “Matome, kad VSD vadovui pavyko įvykdyti savotišką perversmą. Dabar specialiosios tarnybos galutinai įsigalėjo. Tai dar gali būti sutvirtinta Valstybės gynimo tarybos posėdyje, kuris turėtų būti šaukiamas artimiausiu metu”, - “Kauno dienai” tvirtino NSGK vadovas.

Jis teigė neketinąs atsistatydinti iš užimamų pareigų. “Jaučiu šiokį tokį nuovargį, bet nežadu pats trauktis, nes tai būtų traktuojama kaip prisipažinimas dėl man dabar klijuojamų visokių provokacinių dalykų”, - sakė A.Matulevičius.

VSD grasina artimiausiu metu Seimo vadovybei pateikti surinktą medžiagą apie tai, kad NSGK pirmininkas neva yra buvęs KGB bendradarbių patikėtiniu. Jeigu tai būtų tiesa, iš A.Matulevičiaus būtų atimta galimybė dirbti su slapta medžiaga ir jis nebegalėtų būti NSGK nariu. Be to, gali būti inicijuota šio Seimo nario apkalta ir mandato atėmimas.

A.Matulevičius neigia sąsajas su sovietų saugumu ir tvirtina svarstąs galimybę kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Pasak NSGK vicepirmininko A.Kašėtos, visa medžiaga apie galimą asmens bendradarbiavimą su KGB pagal galiojančius įstatymus turi būti atiduota Liustracijos komisijos vertinimui.

Šios komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė “Kauno dienai” tvirtino iš VSD kol kas negavusi jokios medžiagos apie A.Matulevičiaus sąsajas su KGB. “Buvau susisiekusi su VSD. Mane patikino, kad kažkokią medžiagą perduos. Pirmadienį vyks komisijos posėdis, kuriame, tikiuosi, galėsime tą medžiagą įvertinti”, - sakė D.Kuodytė.

Siūlo nustatyti kadenciją

Tuo tarpu Seime atsiranda pasiūlymų, kaip kitaip derėtų išspręsti į prieštaringą situaciją pakliuvusio VSD vadovo pavaldumo klausimą.

Konservatorius Jurgis Razma parengė įstatymo projektą, kuris nustatytų VSD generalinio direktoriaus kadenciją ir leistų Seimui pareikšti nepasitikėjimą šiuo pareigūnu. Jeigu Seimas pritartų, VSD įstatyme būtų įteisinta, kad šiam departamentui “vadovauja generalinis direktorius, kurį 5 metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas”. Dabartiniame įstatyme VSD vadovo kadencija nėra numatyta.

Projektą taip pat siūloma papildyti nuostata, kad saugumo šefas “atleidžiamas iš pareigų tuomet , kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia juo nepasitikėjimą”.

“Nelogiška, kad parlamentas negali pareikšti savo nuomonės apie pareigūną, kurio paskyrimui yra davęs savo sutikimą. Jei Seimas pritaria skiriant kandidatą, turi būti ir galimybė jį atšaukti iš užimamų pareigų”, - pasiūlymą aiškino J.Razma.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų