Prieš šeimoje smurtaujančius vyrus bejėgės jaučiasi ne tik moterys. Ir ginkluoti policijos pareigūnai mažai ką gali, todėl reikalauja daugiau teisių.

Šeimoje smurtaujančius vyrus siūloma bausti griežčiau: piniginėmis baudomis arba uždaryti į areštines. Tokius teisės aktų pakeitimus parengę pareigūnai viliasi, kad griežtesnės nuobaudos padės sumažinti smurto šeimose prieš vaikus ir moteris atvejų.

Pareigūnai, nukentėjusių moterų keiksnojami, kad negali padėti,  patys pripažįsta savo bejėgiškumą. Į buitinį konfliktą įvelti policininkai smurtautoją kol kas tegali tik įspėti.

Policijos departamentas siūlo, kad konstatavę smurto šeimoje faktą pareigūnai smurtaujantį asmenį pirmąkart įspėtų oficialiai. Tačiau tokiam atvejui pasikartojus, siūloma taikyti konkrečias sankcijas: baudą nuo 500 iki 1 tūkstančio litų arba administracinį areštą nuo 5 iki 30 parų.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Danguolė Žiaugrienė informavo, kad nuo šeimoje smurtaujančio asmens nukentėjusieji teisybės ieškoti gali teisme tik privataus kaltinimo būdu.

Jeigu nustatomas nesunkus sužalojimas, kumščiais pasidarbavęs šeimos narys iš pareigūnų sulaukia tik įspėjimo.

„Be visa to, už sužalojimo laipsnio nustatymą sumokėti turi pati moteris. Rezultatas – smurtaujantys vyrai jaučia esantys nebaudžiami. Todėl gąsdinimai, grasinimai ir nesunkūs sužalojimai kartojasi,  pareigūnai į tas pačias šeimas per metus važiuoja po keliolika kartų. Būna, kad smurtautojas trumpam išvežamas į areštinę – kol surašomas protokolas ar mušeika išblaivinamas. Bet  į šeimą jis grįžta dar labiau įsiutęs – moterys ir vaikai atsiima dvigubai“, – kalbėjo pareigūnė.

Žino, kur smogti

Pasak D.Žiaugrienės, tokią tvarką matydamos skriaudžiamos moterys ilgainiui ima nepasitikėti policija, nebesupranta, kam išvis toks pareigūnų darbas reikalingas.

O ranką prieš gyvenimo drauges nesibodintys pakelti stipriosios lyties atstovai tik „tobulėja“ – žino, į kurias vietas ir kaip reikia smogti, kad žaizdos nebūtų itin didelės.
Be fizinio, itin dažnas ir psichologinis smurtas. Abejojama, ar policijoje užfiksuoti buitinių konfliktų atvejai iš tiesų atspindi realią kasdienybę. Pasak D.Žiaugrienės, šeimose smurtaujama kur kas daugiau.

„Sunkiai sužaloto žmogaus būna sutrenktos smegenys, lūžę kaulai ir kitos traumos. O smurtą patyrusios moterys dažniausiai turi mėlynių ant veido ar kūno, joms trenkiama į pilvo sritį, kad liktų mažesnės žymės. Kitaip sakant, vyrai gali darbuotis kumščiais ir už tai atsipirkti nieko jiems nereiškiančiu įspėjimu. Po tokių atvejų nuskriausta moteris su vaikais turi ieškoti prieglobsčio. Vadinasi, labiau ginamos smurtautojo nei nukentėjusiojo teisės“, – patikino Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė.

D.Žiaugrienė patvirtino, kad sunkmečiu smurtavimo atvejų šeimose daugėja. Pasak jos, kuris laikas  tokių incidentų mažėjo, bet pastaruoju visiems labiau įtemptu metu policijos pagalbos prireikia vis daugiau mušamų moterų.

„Blogiausia, kad kenčia ir vaikai. Žmonos dažnai vyrams būna atlaidžios, kai jie po konflikto atsiprašo. Bet tokiais atvejais nepamąstoma apie atžalas. Daugelį metų vaikai mato mušamą mamą, kol ji ryžtasi skirtis. Tokiose šeimose augantys vaikai irgi žalojami: būna linkę į smurtą, tampa problematiški mokyklose. Dar blogiau, jei vyrai ar sugyventiniai ranką pakelia prieš vaikus, o tą matydamos moterys tyli. Pateisinimų tokiais atvejais nėra“, – teigė pašnekovė.

Moterys – atlaidžios

Pareigūnė tikino, kad dauguma smurtą patiriančių moterų yra labai atlaidžios, tenka ilgai įkalbinėti, kol imasi kokių nors priemonių situacijai pakeisti. D.Žiaugrienė nukentėjusiosioms pirmiausia pataria netylėti ir nebijoti, kad kiti pasmerks.
„Lygiai taip ir vaikams sakau: jei tylėsit, jus muš ir reketuos nuolat. Kreipkitės į policiją, kartu spręsime, kokios išeities ieškoti, kokių priemonių imtis. Nė karto nė viena moteris nesigailėjo paprašiusi pagalbos. Nereikia pasiduoti tai vyraujančiai nuomonei, kad, jei moteris gauna „į kaulus“, tai ji to nusipelnė“, – kalbėjo  Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė.

Pasak D.Žiaugrienės, kaime smurto šeimose problema kur kas aktualesnė nei mieste. Pirmiausia dėl to, kad rajonų gyvenvietėse yra daugiau asocialių šeimų.

„Galima užtikrinti, kad ten, kur skurdas, alkoholis, gyvena ir smurtas. Išimčių būna labai mažai. Be to, kuo mažesnis moters išsilavinimas, išprusimas, tuo lengviau vyrui įtikinti, kad ji pati dėl visko kalta. Vis dėlto smurtavimo atvejų pasitaiko ir žinomose, aplinkinių autoritetą turinčių asmenų šeimose. Yra buvę, kad aukštas pareigas einančios moterys bijo garsiai pasakyti, kad yra mušamos“, – informavo pašnekovė.

Pareigūnė pritarė, kad smurtaujantys vyrai turėtų būti realiai baudžiami – pinigine bauda ar areštu. D.Žiaugrienės teigimu, moterys dėl to tikrai turėtų daugiau naudos nei skriaudos.

„Didesnės bausmės visuomet labiau pamoko. Abejoju, ar piniginė bauda finansiškai nuskriaustų šeimą – juk smurtaujantys vyrai didžiules sumas išleidžia alkoholiui. O jei pinigų nėra, smurtautojas tiesiog uždaromas į areštinę – moteriai ir vaikams ramybė visą mėnesį“, – sakė pašnekovė.

Marija Zabulionienė.
Agentūros „SOS vaikai“ vadovė

Smurto labai daug

Sunkmečiu smurtas šeimose ypač klesti. Auga baimė dėl ateities, atmosfera įtempta, žiniasklaidoje skelbiamos tik liūdnos prognozės, tad darbo nerandantys vyrai vis dažniau nepasitenkinimą nukreipia prieš moteris ir vaikus.

Beje, mes matome tik pačią problemos viršūnę. Esu įsitikinusi, kad šeimose smurtaujama be galo daug. Gal kas penkta moteris patiria psichologinį ar fizinį smurtą. Tik jos nelinkusios tų „šiukšlių“ nešti iš namų, nutyli, slepia, nes gėda. Aišku, gal būna, kad vyras išprovokuojamas. Vis dėlto auklėti smurtu niekada negalima.

Blogiausia, kai nenukenčia vaikai. Tuomet tylėdama apie savo problemas moteris daro dvigubą nuodėmę. Jokia policija ar kita institucija nepadės, jei pačios nukentėjusiosios nenorės pakeisti savo gyvenimo.

Pirmiausia nuo vyrų kenčiančios moterys turi imtis iniciatyvos, prašyti pagalbos. Jei pačios nori, tai viskas ir pasikeičia. O jei pasitenkina tuo, kad po konflikto ateina laikinasis medaus mėnuo, vėl sukasi tame pačiame begaliniame rate.

Aušrinė Krikščionaitienė
Organizacijos „Moters pagalba moteriai“ psichologė

Smurtas – nepateisinamas

Nukentėjusiųjų iš tiesų daug. Pagalbą moterims suteikiame nemokamu tel. (8-800) 66366. Vien juo į mus pagalbos per metus kreipėsi 365 smurtą patyrusios moterys.

Moterys pagalbos dažniausiai prašo tada, kai jau būna visiškai sugniuždytos ir nebetiki, kad kas nors gali padėti. Daugelį metų smurtą kentusios moterys jaučiasi bejėgės, įbaugintos, būna įsitikinusios, kad vyrai yra visagaliai ir niekas jų nesutramdys. Jos nebetiki savo jėgomis, kad gali pačios susikurti savarankišką gyvenimą.

Pirmiausia nukentėjusiosioms suteikiama teisinė pagalba, kad žinotų, kokias teises turi, kur reikia kreiptis. Išaiškinama, kad jos nėra vyro įkaitės, kad skyrybų atveju bus išspręsti turto pasidalijimo bei kitokie klausimai.

Svarbus ir psichologinis palaikymas, nes smurtą patyrusi asmenybė būna tarsi sugriauta, neįgali. Dažniausiai su nuolat mušamomis moterimis reikia labai ilgai ir kantriai dirbti, kol jos atsigauna. Vis dėlto būna atvejų, kad žmonos vėl grįžta į šeimas ir mūsų kontaktai nutrūksta jų iniciatyva.

Kiekvienoje šeimoje smurtavimo atvejai unikalūs, nors ir turi tam tikrų panašumų. Dviejų žmonių intymūs, šeimyniški santykiai visuomet būna sudėtingi. Galbūt vieni labiau provokuoja ar manipuliuoja savo sutuoktiniu, kiti – mažiau. Gali kilti konfliktas ir dėl vyro, ir dėl moters kaltės. Vis dėlto smurtas jokiais atvejais nėra pateisinamas. Ir vieną kartą ranką pakėlus galima įsisukti į tokį begalinį smurto ratą, iš kurio sunku ištrūkti.

Jeigu iš pradžių moteris išprovokuoja vyrą smurtauti dėl kažkokios rimtesnės problemos, vėliau ji gali smūgio sulaukti ir už ne vietoje padėtą puodelį, per trumpą sijoną ar per raudonai padažytas lūpas. Nuolat smurtaujančiam vyrui net ir nuolaidžiaujant jau būna sunku įtikti.

Įprastai tokiais atvejais siūlome skirtis. Vis dėlto pasitaiko, kad žmonės pasikeičia, savo klaidas supratę vyrai nustoja muštis. Tačiau taip būna labai retai. Dažniausiai apie skyrybas išgirdę vyrai pasijunta bejėgiais ir griebiasi dar didesnio smurto.