Panevėžys plaukė. Automobiliai kai kuriose gatvėse važiavo per ežerus, gatvių prižiūrėtojai pikti, šulinėliai pilni.

„Per daug vandens paduoda, nespėja sugerti, nespėja subėgti“, – teigė kelių prižiūrėtojai.

Galinga liūtis trečiadienio rytą Panevėžį tiesiog išskalbė.

„Linijos užpiltos, labai daug vandens padavė. Visi miestai skęsta, ne tik Panevėžys“, – tikino vyriškis.

Kad skęsta Panevėžys – ne vienas sako, o paguodos mažai.

„Jei didesniu greičiu, tai pavojinga važiuoti viena gatve. Išvažiuoja kai kurie automobiliai į priešingą juostą, kad saugiau būtų, bet kokiu atveju, saugai savo turtą“, – aiškino panevėžietis Audrius.

Pėstiesiems apsemtose gatvėse liko skęsti savo batuose.

Liūtis Kaune. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Panevėžio gatvių vadovai atsidūrė gatvėse nuo ryto. Nuspėjo situaciją, nes iš maždaug 240 kilometrų lietaus nuotekų tinklų renovuota vos 10–15 proc.

„Tokio lietaus linijos neatlaiko. Nors trapai neužkišti, bet paprasčiausiai linijos pilnos vandens, ir per ilgą liūtį jos nespėja nutekėti“, – aiškino bendrovės „Panevėžio gatvės“ direktorius Arvydas Zapolskis.

Liūtys trečiadienį skandino visą Lietuvą. Išskirtiniais vaizdais gyventojai dalijasi socialiniuose tinkluose. Varėnos, Kaišiadorių ir Trakų rajonuose per 12 valandų iškrito apie 70 mm lietaus. O tai – stichinė riba.

Kai kuriose vietovėse lietaus iškrito tiek, kad jo net žemė nebesugeria.

Sostinę liūtis plovė kiaurą naktį. Dieną – ramiau, tad paukščiai džiovina plunksnas.

„Kiekvieną dieną skęstame. Gyvename prie Bajorų, ten keliai ne kokie. Plaukiame kiekvieną dieną, taip, kad šią vasarą – ypatingai“, – pasakojo vyras.

„Gyvenu netoli Bezdonių, sodo bendrijoje, tai pas mane stovi ežeriukas“, – sakė kitas.

„Tvarkyti reikia, o tvarkymas kainuoja“, – kalbėjo moteris.

Liūtis Kaune. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

1,7 tūkst. kilometrų lietaus nuotekų tinklo – kiek sena, kiek nauja, sostinės valdžia tiksliai nesako. Už 18 mln. per paskutinius metus atnaujino 15 kilometrų senų vamzdynų. Anot „Grindos“, problema ne tokia jau ir baisi.

„Gavome apie 200 iškvietimų, pusė iš jų nepasitvirtino, vanduo savaime susigėrė. Apie 100 iškvietimų teko vykdyti papildomus darbus, dažniausiai tai buvo trapų valymai. Ir buvo 5 proc. – 6 įvykiai, kur reikėjo ypatingai padirbėti“, – tvirtino „Grindos“ Avarinių paslaugų komandos vadovas Igoris Rinkevičius.

Bet ekspertai griežti – šalies lietaus nuotekų sistema mena sovietinius laikus. Ji nebeatlaiko didžiulės apkrovos ir nėra pritaikyta dabartinėms oro sąlygoms. Paskutinį kartą sistemos įrengimo standartai keisti 2000 metais.

„Jau praėjo 25 metai. Dabar esame įstatyti į ganėtinai kuriozišką situaciją: 2000 metų duomenys, o projektuojame 2025 metais ir tikimės, kad mūsų lietaus nuotekų sistema bus teisinga ir 2050 metais“, – samprotavo „Vilnius Tech“ katedros mokslininkas doc. dr. Mindaugas Rimeika.

Liūtis Kaune. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Darbo gali tekti imtis politikams. Anot mokslininko, reiktų keisti teisės aktus, nes ten numatyta vidutinė metinė kritulių norma nebeatitinka realybės.

„Čia tas pats kaip vonia – atidarius vonios kamštį, vanduo nedingsta per sekundę, bėga minutę laiko. Dėl to, kad skylutė yra maža“, – aiškino doc. dr. M. Rimeika.

Panevėžio gatvių priežiūros specialistai sako, kad renovacijoms buvo skirti europiniai pinigai, bet jų trūksta.

„Reikia investuoti, bet investuoti reikia dešimtim milijonų, nes komunikacijos skaičiuoja ir 50, ir 60 metų. Jų būklė daugelyje vietų yra kritinė“, – kalbėjo bendrovės „Panevėžio gatvės“ direktorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kaunas taip pat trečiadienį skendo nuo ryto. Apsemta Chemijos gatvė, Pramonės prospektas.

Mieste nutiesta apie 300 km lietaus vamzdynų. Tačiau didesnė problema, anot miesto valdžios, – ten, kur sistemos visai nėra. Privačių namų gyventojams siūlo įsirengti atskiras sistemas.

„Buferines lietaus nuotekų sistemos, kada įrengiama talpa, kurią galima išnaudoti. Tai talpos, kurias galima panaudoti sklypo laistymui“, – tvirtino Kauno miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Liūčių dėl klimato kaitos tik daugės.

„Tokie reiškiniai darosi ne tik dažnesni, bet ir intensyvesni. Kalbu apie liūtis, stiprių vėjų padaromą žalą“, – teigė klimatologas Arūnas Bukantis.

Skėčiais pasirūpinti teks ir savaitgalį. Trumpi lietūs numatomi daugelyje rajonų.