Turguje

Su romantiška melodija ir be medaus kvapo

Senojo turgaus prekiautojus, pirkėjus ir prašalaičius malonino gero garso ir ne mūsų krašto melodijos. Ausų nerėžė, mušamaisiais neužmušė, o tik sroveno lengva, į fleitų garsą panaši melodija. Tai tų egzotiškų piliečių, kurie pas mus pasirodo per Jūros šventę ir pasipuošę plunksnomis groja Tiltų arba Turgaus gatvėje, prekiauja įrašais. Paankstino šiemet viešnagę. Jų prekė eina gerai: kompaktinė plokštelė – 20 Lt, garso kasetė perpus pigiau. Perka, nes žmonės jaučia panašios muzikos stygių, atsibodo vien „bumčik bumčik“ grupės.

Muzika sklido nuo halės kampo, kur paprastai medumi būdavo prekiaujama. Negailestingai šaltas ir sausas pavasaris, begėdiškai apsiniaukusi vasara nedavė bitelėms gero gyvenimo, todėl ir šviežio medaus Kalvarijos atlaidams beveik nėra. Buvo pasirodęs aktyvus bitininkas, po 14 litų už puslitriuką medaus prašęs – dvigubai daugiau nei anais medingais metais.

Turgaus šviežiena – bulvės. Pasitaiko supykti ant Šilutės krašto bulvių: kokias jas ten augina, kuo tręšia – skystos, saldžios... Todėl visai pravartu pasiklausti apie „kilmės žemę“. Nusižiūrėjome vieną ūsotą ūkininką... Tai Antanas. Kai paminėjo Luknes (netoli Skuodo), jau iš tolo skonis geresnis atrodo. Po litą trisdešimt kilogramas. Fasavo dailias bulvikes į... braškių indelius. Gražu. Mažas – kiauliabulves – atidavė po 50 centų. Kad ir pagyvenęs, menkas pajamas turintis miestietis jaustųsi „sulaukęs šviežių bulvių“. Antanas šnekus, sūnus Paulius, baigęs dešimtą klasę, dar šnekesnis. Kai tėvas įtikinėja, jog turgaus laikai baigiasi, žemdirbius, ūkininkus jau suraitė į ragą, sūnus patikslina, kad gyvens „iš pašalpų“. Supraskite – dykinės kaip alkoholikų šeimos, paleidžiančios į pasaulį pulkus nelaimingų vaikų... Antanas apgina garbę, paminėjęs, kiek gerų vaikų užaugino, o pats ilgai buvęs ne šiaip sau statybininkas, pusę projekto Ylakių kultūros namams pakeitęs, dekoratyvinį pano pats sumanęs, pasiūlęs piešinį... Bet ir žemę gerai pažįsta, mato ir garantuoja, kad Lietuvos valstiečio ūkis miršta, prekystalius užpildo lenkai...

Bet puiki šeima iš Kvėdarnos Pranas ir Aniceta kol kas dar prekiauja pačiu gausiausiu kaimiškų prekių asortimentu: „laisvų vištų“ kiaušiniais, burokėlių lapais (iš jų puiki sriuba -„lapynė“ išeina), krapais, ridikėliais, jaunomis morkytėmis... Ne brangininkai. Bene visos daržo prekės – po 50 centų. Kiaušiniai brangesni. Šeimininkė Aniceta siūlė įvertinti ne tik geras prekes, bet ir sunkų juodą darbą, kuris įdėtas į tuos žalius krapus, lapus.

Gražiausios turgaus morkos buvo iš sodininkės Anos rankų. Ryšelis – du litai. Bet ne gėda namo neštis! Pati Vaitelių soduose augina. Žino, kada rudenį pasėti, kada ir kaip pavasarį daiginti, globoti, kad klausytų ir nesispyriotų sveikos, kvepiančios augtų. Pačias mažiausias ir po 50 centų atidavė.

Braškės jau kvepia. Kilogramas – 5 litai, o litro kaina svyravo nuo 2,50 iki 4 litų. Į madą atėjo ir įsitvirtino gėlės vazonuose. Žydi petunijų pieva... Kaina priklauso nuo žiedų dydžio ir gausumo. Šį tą ir už 5 litus galima gauti. O štai geraširdė Marija už 3 litus pasiūlė jeronimą – tokią kambarinę gėlę, kuri yra vaistai nuo plaučių. Šalia prekiaujanti Barbora pridėjo ir savo žinių: kambaryje dera auginti ir gražias pelargonijas (o gal muškatus?), kurių kvapas taip pat plautininkus gydąs.

Pirkėjų turguje mažai. Eina sau abejingi pro užsienines trešnes, kainuojančias po 7 litus už kilogramą. Netyčia pasitaikiusiam pirkėjui pardavėjas pasiteisina, kad pajamų bus, nes Palanga gerai trešnes perka...

Šviežias kiaulienos kumpis – 8,50, pavyzdinės jautienos filė – 13, lietuviškų kalakutų rinktinė filė – apie 16 litų kilogramas. Švieži lašinukai nuo 3 iki 4, 50, rūkyti – 8,50 Lt. Žuvinė pustuštė. Silkės – 4,80, bet apetitą žadina. Šviežios žuvys: otai – nuo 5 iki 7, sterkai – 11, lynai – 7,5, menkės filė – 11, lašišos – 13, karosai – 3 litai kilogramas. Rūkytas ungurys – 85 Lt. Už šią kainą iš geraširdės Teresės galima nusipirkti dvi poras lengvų basučių, dar ir grąžos liktų.