SUNKU PATIKĖTI: LIETUVIAI DĖL DRAUDIMO IŠMOKŲ NE TIK DAUŽO AUTOMOBILIUS, BET IR LAUŽOSI KAULUS

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje asmuo buvo nuteistas už sukčiavimą, kai, bendrininkui tyčia sudavus smūgį į žastą, buvo sužalotas ir dėl to kreipėsi net į vienuolika draudimo bendrovių, siekdamas gauti draudimo išmoką ir nurodydamas melagingas traumos aplinkybes. Kaip dažnai lietuviai save žaloja dėl draudimo išmokų ir kur dar sukčiaujama, reikalaujant nepagrįsto žalos atlyginimo? Apie tai pokalbis su Lietuvis draudikų asociacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu.

– Kaip lietuviai dažnai žaloja save, norėdami gauti draudimo išmoką?

– Absoliuti dauguma mūsų klientų – sąžiningi. Sukčiavimas nėra taisyklė. Tačiau, žiūrint į skaičius, kalbame apie tūkstančius atvejų per visą draudimo rinką, kai bandoma nesąžiningai gauti išmoką iš draudimo bendrovės.

– Turbūt sudėtinga išsiaiškinti. Kiek tokių atvejų pavyksta nustatyti? Kas laukia tokių gyvenimo aktorių?

– Matome AT sprendimą – baudžiamąją bylą. Vadinasi, sukčius gavo baudžiamąjį teistumą. Savęs žalojimo atvejų būna labai retai. Tai agresyvus veiksmas. Visą laiką kyla klausimas, kiek žmogus adekvatus, kai dėl pinigų save žaloja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek apskritai sukčiauja ir kur dažniausiai, norint gauti nepagrįstas draudimo išmokas?

– Didžiąją dalį – 70–80 proc. – sudaro atvejai su automobiliais. Ir nekilnojamojo turto yra, tačiau automobiliai populiariausia priemonė ir jų draudimas taip pat populiarus, bene daugiausia – 100 tūkst. – eismo įvykių per metus. Gana sudėtinga ir draudikui išnagrinėti ir viską įvertinti. Kitą vertus, Lietuva nėra išimtis – draudimo sukčiai yra neatsiejama draudimo paslaugos dalis, kai yra nesąžiningų klientų, norinčių pasipelnyti.

– Kaip lietuviai dažniausiai sukčiauja?

– Yra keletas būdų: arba tai susiję su eismo įvykių inscenizavimu, arba jau įvykusių žalų pateikimas naujai bendrovei kaip nauja žala, arba bandymai gauti išmokų iš skirtingų draudimo bendrovių, arba kai žala nutinka neapsidraudus ir bandoma tai padaryti post factum. Pasitaiko atvejų, kai tyčia bandoma suniokoti automobilį, turtą dėl išmokos.

– Ar yra mechanizmas, kaip draudikams apsisaugoti nuo tokių atvejų? Ar nėra bendro registro, kur draudikai matytų informaciją?

Visą laiką kyla klausimas, kiek žmogus adekvatus, kai dėl pinigų save žaloja.

– Deja, kol kas teisės aktai nesuteikia draudikams galimybės keistis duomenimis sukčiavimo prevencijos tikslais. Užsienyje yra biurų, duomenų bazių, kur įmanoma keistis duomenimis. Tai gana didelis iššūkis, ypač su naujuoju asmens duomenų reglamentu, reikia sutikimų. Rezultatas – kenčia sąžiningi klientai, kurie solidariai prisiima sukčių rezultatą. Ne visus draudikai gali pagauti, net tokiu atveju, kai matome, kad tai sukčiavimas, sunku tokius atvejus įrodyti. Jei pamatai, žmonės būna atsisako draudimo išmokos, nes „suklydo“.

– Kiek procentaliai dėl sukčių didėja draudimo įmokos?

– Negaliu pasakyti, nes nerenkame duomenų. Jei draudikas veikia, patiria papildomą nuostolį, tai atsiliepia kituose etapuose, kai jis renka įmokas. Tai nėra faktorius, kuris nusprendžia kainą, bet tai moralinis principas, kad visi, elgdamiesi sąžiningai, padeda tiek sau, tiek kitiems gauti sąžiningą kainą.

– Kokią įtaką sukčiavimams daro sunkmetis? Ar padaugėjo jų?

– Ekonomikos kritimas atvirkščiai proporcingas sukčiavimo didėjimų skaičiui. Sekame, kad praeitais ir šiais metais sukčiavimų skaičius auga tarp 20–30 proc. Tai susiję su sunkmečiu, žmonės turi transporto priemonę, negali jos parduoti, bando ją sugadinti ir kompensuoti išlaidas. Žmonės nebando padengti žalos gavę pinigų. Paskui kitam draudikui tai bando parodyti kaip dar vieną naują žalą.