Sutartis neleis Lietuvai vadovauti ES Pereiti į pagrindinį turinį

Sutartis neleis Lietuvai vadovauti ES

2007-12-13 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Šiandien Lisabonoje Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai, tarp jų ir Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, pasirašys visai bendrijai svarbią Reformų sutartį, kuri dar bus vadinama Lisabonos sutartimi.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigalioti turintis dokumentas pakeis ES valdymo struktūrą. Lietuvos nuolatinės atstovybės prie ES vadovas ambasadorius Rytis Martikonis interviu dienraščiui tvirtino, kad išsiplėtusiai ES reikia pakoreguotos valdymo sistemos. Jis pripažįsta, kad įsigaliojus Lisabonos (Reformų) sutarčiai Lietuvos vadovai neteks galimybės bent pusmetį pabūti visos ES vadovais.

- Regis, Reformų sutartis pakeis žlugusią ES konstituciją?

- Galima ir taip pasakyti. Reformų sutartis atsirado po to, kai ES šalys nusprendė išgelbėti bent ką nors iš tos konstitucijos, todėl vietoje jos parengė tik būtinas pertvarkas bendrijos viduje reglamentuojantį dokumentą.
Tos pertvarkos nėra neišvengiamos, bet, sakyčiau, pageidautinos smarkiai išsiplėtusios ES sąlygomis.

- Ką keičia nauja sutartis?

- Visų pirma joje kalbama apie institucijų, sprendimų priėmimo bendrijos viduje pertvarkymą. Čia galima panaudoti gal jau ir nuvalkiotą palyginimą, bet jis gana tikslus – tai, kas tiko 6 narių ES, jau nebelabai tinka iki 27 narių išsiplėtusiai ir dar turinčiai planų plėstis bendrijai. Reformų sutartimi tiesiog nustatomas efektyvesnis ES valdymas tokio didelio narių skaičiaus sąlygomis.

- Jeigu keičiama tik ES valdymo struktūra, ši sutartis, matyt, nepalies konkretaus europiečio, taigi ir lietuvio, kasdienio gyvenimo?

- Palies tiek, kiek europiečius liečia sprendimų priėmimas ES. Koreguojama ES institucinė sąranga ir sprendimų įvairiais klausimais priėmimo tvarka. O tie sprendimai gali paliesti kiekvieną konkretų europietį. Pavyzdžiui, daugeliui turbūt svarbu, kokios bus tiesioginės išmokos ūkininkams ar kokie nustatyti mokesčiai.
Norima tų sprendimų priėmimą padaryti efektyvesnį.

- Tad kas naujo toje sutartyje?

- Pirmiausia tai Europos viršūnių tarybos (EVT), vienijančios visų ES valstybių vadovus, pirmininko arba prezidento pareigybės įsteigimas. Tokio iki šiol nebuvo. Dabar EVT vadovauja valstybės, tuo metu pirmininkaujančios ES, atstovas – prezidentas arba premjeras. ES pirmininkaujanti valstybė keičiasi kas pusmetį. Reformų sutartyje numatyta, kad dvejų su puse metų kadencijai renkamas EVT pirmininkas. Taip pat numatyta galimybė pratęsti jo kadenciją dar dvejiems su puse metų.

- Jį galima bus vadinti visos ES prezidentu?

- Neoficialiai jis turbūt bus taip vadinamas. Be to, Reformų sutartyje yra numatytas vadinamojo ES užsienio reikalų ministro postas. Oficialiai jis vadinsis kiek kitaip. Tas pats žmogus kartu bus ir Europos Komisijos viceprezidentas. Taigi, ES turės visos bendrijos diplomatijos vadovą. Jis atstovaus bendrai ES užsienio politikai. To irgi iki šiol iš esmės nebuvo.

- Kas yra pagrindiniai kandidatai į pirmuosius ES prezidentus?

- Kol kas tai tik tuščios spekuliacijos. Minimos įvairios pavardės (tarp realiausių – buvęs britų premjeras Tonis Blairas ir Liuksemburgo vyriausybės vadovas Jeanas Claudas Junckeris – red. past.). Bet tai tėra neoficialūs paminėjimai. Pirmasis EVT pirmininkas bus išrinktas tik tuomet, kai visos ES valstybės ratifikuos Lisabonos sutartį ir bus aišku, kad ji tikrai įsigalios nuo 2009 m. sausio 1 d.

- Nauja tvarka reiškia, kad Lietuvos Prezidentui arba premjerui 2013 metų antroje pusėje, kai Lietuva turėtų pirmininkauti ES, neteks garbės vadovauti?

- Taip, jeigu sutartis nuo 2009 m. įsigalios ir bus išrinktas nuolatinis EVT prezidentas, Lietuvos vadovui neteks pabūti ir visos ES neformaliu vadovu 2013-ųjų liepą-gruodį, kai Lietuva rotacijos būdu turėtų perimti pirmininkavimą ES. Beje, pats valstybių pirmininkavimas išliks. Valstybių atstovai po pusmetį vadovaus įvairioms kitoms ES institucijoms, išskyrus EVT ir užsienio reikalų ministrus vienijančią Bendrųjų reikalų tarybą.

Kol kas nelabai aišku, koks bus santykis tarp nuolatinio EVT pirmininko, Europos Komisijos prezidento ir ES pirmininkaujančios valstybės vadovo. Šis klausimas dar priklausys nuo atskirų susitarimų. Dėl to bus kalbama visus 2008 m. paraleliai su sutarties ratifikavimo procesu.

- O jeigu ratifikavimas kur nors įstrigs?

- Vyks ratifikacijos procedūra. Kai ji baigsis, tada ir galėsime sakyti, ar sutartis įsigalios, ar ne. Tik Airijoje numatomas referendumas šiuo klausimu, nes jis būtinas pagal tos šalies konstituciją. Kitose ES šalyse sutartis bus ratifikuota parlamentuose. Prognozuojama, kad ratifikavimo procesas nesukels didesnių problemų.

Daugiau naujienų