Nevyriausybinėse organizacijose

Šventė baltosios lazdelės bičiuliams

Vakar paminėta Tarptautinė baltosios lazdelės (žmonių su regėjimo negale) diena. Ta proga ir Klaipėdoje vyko šventė, sutraukusi daug jos dalyvių ir svečių.

Po Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Klaipėdos skyriaus ataskaitinio susirinkimo puikiai baltais paukščiais išpuoštoje salėje vyko šventiniai pasisakymai ir koncertas, kuriame dalyvavo ne tik Klaipėdoje labai gerai žinomi LASS kolektyvai, bet ir daug svečių. Tarptautinė baltosios lazdelės diena – metinė šventė, kurios metu organizacijos nariai pasidžiaugia tuo, ką turi, ir iš tiesų sušildo vieni kitus savo sielos šviesa.

Kaip redakciją informavo LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos pirmininkė Nijolė Klepikienė, kiekvienais metais neregių gretos pasipildo naujais likimo smūgio ištiktais asmenimis. Ir nėra žinios, kada kurio ši nelaimė laukia. Apanka ir maži, ir pačiam jėgų žydėjime, ir seni. Dažnai nuo klastingos ligos – diabeto. Tai šiandieninė Dievo rykštė. Svarbu žmogui suteikti viltį, kad ne viskas jau taip blogai... Klaipėdoje yra 546 asmenys su regos negale, apskrityje – tūkstantis, o visoje Lietuvoje – dešimt tūkstančių. Sąjunga yra nevyriausybinė organizacija ir rūpinasi, kad neregys ar silpnaregis jaustųsi toks pat visavertis žmogus kaip ir kiti visuomenės nariai. LASS pati eina pas negalės ištiktą žmogų, padeda jam susipažinti su visa kuo, kas palengvina neregio padėtį: moko apsitarnauti, skaityti, naudotis specialia technika. Aklųjų ir silpnaregių sąjunga turi ilgametę veiklos patirtį ir per visus permainų vėjus daug ką išsaugojo. Klaipėdoje sėkmingai dirba UAB „Gegseda“, kur iš 93 darbuotojų 52 yra su regėjimo negale (16 asmenų yra pirmos gr. invalidai, 33 – antros gr., 3 – trečios gr. invalidai). LASS turi savo kultūros namus, ugdymo centrą, bibliotekas. Klaipėdos saviveiklininkai yra bene vieni šauniausių šalyje. Juk čia gražų būrį menininkų jungia liaudiškos muzikos kapela „Vyra“, etnografinis ansamblis „Spingsulė“, nepamirštų dainų ansamblis „Prisiminimas“... Čia neregiai ar silpnaregiai ypač jaučia reginčiojo bičiulio gerą ranką. Čia niekada nesklando blogos nuotaikos šešėlių, čia niekada nėra niurzgančių ir besiskundžiančių. Į žodį ir muziką čia įdedamos visos širdžiai mielos spalvos. Ypač daug jų buvo vakar vykusioje šventėje, kur dalyvavo ne tik šaunūs vietiniai meno kolektyvai, bet ir „Senoliai“, „Sendvaris“, gausus būrys dainuojančių svečių iš Švėkšnos...

Kada ir kaip atsirado Baltosios lazdelės diena? Pasakojama, kad vieną 1930-ųjų metų dieną maža paryžietė padėjusi pereiti per gatvę neregiui. Parėjusi namo papasakojo mamai ir pati pasiūlė mintį: daug kas padėtų neregiams, jei atskirtų, kuriam iš žmonių būrio reikia padėti. Ar jie negalėtų turėti kokį nors skiriamąjį daiktą – kad ir baltą lazdelę... Jau kitą dieną vedina savo mergaite motina nuėjo į vieną Paryžiaus redakciją ir paprašė paskelbti visuomenei šį pasiūlymą. Atsiliepimų sulaukta begalė. Imta gaminti baltas lazdeles, o jau 1931 metų vasario mėn. Paryžiuje vykusi didelė šių lazdelių dalijimo šventė, į kurią savo atstovą atsiuntęs net pats šalies prezidentas. Tokios šventės tradicija įsigalėjo pamažu, tik per kelis dešimtmečius. Konkreti data – spalio 15 d. pasiūlyta JAV, ir nuo šeštojo dešimtmečio nebekeičiama.