Švietimo ministras apie mokytojų algas: augimas – ne toks, kokio norėčiau | kl.lt

ŠVIETIMO MINISTRAS APIE MOKYTOJŲ ALGAS: AUGIMAS – NE TOKS, KOKIO NORĖČIAU

Dabartiniame biudžeto projekte numatytas finansavimas leistų atlyginimus mokytojams didinti 9,2 proc., sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

„Mes pateikėm tą projektą, kuriame mokytojų darbo užmokesčio augimas yra per devynis procentus, palyginti su praėjusiais metais, kas dabartinėj situacijoj manęs nelabai tenkina, bet negalėjau kažkokiu būdu generuoti pajamas“, – antradienį Seime sakė A. Monkevičius.

Ministras antradienį švietimo sektoriaus finansavimą aptarė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje, dalyvaujant dviejų švietimo profesinių sąjungų atstovams.

Ministras: augimas – ne toks, kokio norėčiau

„Dabartiniame projekte, kurį pateikė Vyriausybė, yra mokytojų darbo užmokesčio augimas, jis ne toks, kokio kaip ministras siekčiau, bet nesu izoliuotas, negaliu atskiru savo parašu kažkokius išteklius skirstyti“, – frakcijos posėdyje teigė A. Monkevičius.

Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai yra daugiau nei 1 mlrd. 237 mln. eurų, Vyriausybė siūlo jį kitąmet didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.

Pedagogai tikėjosi ne 55,5 mln. eurų, o beveik 118 mln. eurų augimo, kaip numato liepą pakoreguota 2017 metais pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis.

Vyriausybė laikosi pozicijos, jog suderėti sutarties pakeitimai negalioja, nes jiems dar turi pritarti Finansų ministerija ir visas Ministrų kabinetas.

Spalio 1 dieną Švietimo ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų įgaliota pasirašyti atnaujintą kolektyvinę sutartį su naujais įsipareigojimais. Vyriausybėje šis projektas dar nebuvo svarstytas.

Mokytojų darbo užmokesčio augimas ne toks, kokio kaip ministras siekčiau, bet nesu izoliuotas, negaliu atskiru savo parašu kažkokius išteklius skirstyti.

Apkaltinusi Vyriausybę nevykdant savo įsipareigojimų, Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga žada streikus lapkričio pabaigoje, jeigu švietimo biudžetas nebus pakoreguotas per svarstymus Seime.

Į profsąjungos pusę stojo ir Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, registravęs siūlymą kitų metų biudžete švietimui papildomai skirti 70 mln. eurų.

E. Milešinas: nereikėjo žadėti, jei neplanavo tesėti

Frakcijos susitikime su ministru dalyvavęs Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas teigė, jog streikai bus atšaukti radus papildomus 117 mln. eurų mokytojų atlyginimams.

„Yra susitarimai, jie turi būt vykdomi. Jei grįš biudžetas į Vyriausybę po Seimo narių pasiūlymų ir mes ten matysime, kad įsipareigojimai vykdomi, t. y. 117 mln. eurų rasta, jokių streikų ir nebus“, – žurnalistams sakė E. Milešinas.

Pasak profesinės sąjungos atstovo, jei tokių lėšų rasti nerealu, nereikėjo jų žadėti.

„Jei žinojo, kad nerealu rasti, tada, kada buvo tariamasi, reikėjo atvirai sakyti, kad mes turime 60 ar 70 mln. eurų ir tada ieškome kompromiso“, – teigė E. Milešinas.

„Tuo momentu, kai vyko derybos, mes tikrai nusileidom, pvz., dėl ikimokyklinio ugdymo mokytojų sutarėm, kad ne nuo sausio 1, o nuo rugsėjo 1 dienos susilygina darbo užmokestis su mokytojų. Kompromisų buvo ieškoma, bet kada randi kompromisus, nusileidi, o po to dar kartą prašo ieškoti kompromisų, nesąžininga“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.

Ministras žada ieškoti daugiau lėšų

Švietimo ministras A. Monkevičius taip pat žada ieškoti daugiau lėšų, kad algos augtų daugiau, nei leidžia dabartinis biudžeto projektas, pakeliant švietimo darbuotojų atlyginimų koeficientus.

„Mes norėtume, kad didėtų ir per koeficientą, ko nėra beveik dešimt metų, bet tam reikia maždaug 44 mln. eurų, čia įeina ir aukštųjų mokyklų dėstytojai. Dabartiniame projekte to nebuvo numatyta, bet tai be galo svarbu ir svarstydami biudžetą mes ieškosim pajamų tam“, – po posėdžio žurnalistams sakė A. Monkevičius.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, jog švietimo ministras vengia politinės atsakomybės ir nekovoja dėl savo sektoriaus, sutikdamas su biudžeto projektu.

„Tai yra nuosmukio administravimas. Nekalbama apie kažkokį proveržį šioje srityje, pokytį, naujoves, tiesiog administruojam blogėjančią situaciją, kad ji blogėtų švelniai“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Ministras savo ruožtu teigė nesikratantis politinės atsakomybės ir siekiantis, kad mokytojų atlyginimai augtų.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Kita mokytoja "mokytojai".

Atostogos metų mokytojai ir neturi dirbti daugiau nėgu 5-6 val. ir tik vieną dieną per savaitę. Apmokėjimą mokinių atostogos metų valdžia tik imituoja. Mokytojai savo darbą (budėjimą pertraukų metų, ekskursijos, konkursus. olimpiados, darbas su tevais, posėdžiai, visuokių ataskaitų rengimas ir kt.) daro paprasto darbo dienomis tarp pamokų ir po pamokų. Tik tą darbą neapmokama iškart, o daroma įmitaciją apmokėjimo mokinių atostogos metų. Pamokai ir pasiruošimai pamokams, mokinių darbų tikrinimas apmokamas tik 35-37 savaitės per mokslometus. O kitą darbą mokyklos bendromenei -102 val. per mokslo mietus - skaičiojama už 42 savaitės. Dalinom 102/42= 2,43 val. Tai 2 su pusę valandų turi mokytojas dirbti per vieną mokinių atastogos savaitę. Taip faktiškai apmokama tas Čatostogos" mokytojams.

Mokytoja

Geri mūsų atlyginimai tik mažiau dejuoti reikia mes daugiau uždirbam už vidutinį atlyginimą,o vadovų dar daug didesnis mažiau verkim dabar atostogos mokinių ir į darbą neinam.Jeigu visi taip gyventų kaip mokytojai tai tik džiaugtis gyvenimu.

Da

visu pirma nustokite erzinti visus žmonės, lietuvos dirbančius pensininkus šeimas sunkiai gyvenančius žmonės, o dabar dar atėjo dydžiulė bėda alytaus monstras kiek ten reiks pinigo dėti, ne mokytojais žiūrėti reiks bet visa lietuvos ekonomika ,ką mokytojas yra visas gėris, o kada šyta košmara pragara reiks iveikti, iš kur imti, pinigo ,ar blogesniu sąlygu, nėra pas mus, atidėti ir jokio pažado negali būti, visiems yra blogai, mano nuomone būtų tokio lygio dirbti uždirbti, stengtis jokio žadėjimo negali būti, niekam, lipkime atstatinėkime pramones rajona alytaus ir abelnai visoj lietuvoj tik pramonė gali išgelbėti mūsų ekonomikos ūki, o tauškalai nusiraminkite streiku gasdinti,

SUSIJUSIOS NAUJIENOS