„Matome tendencijas, drastiškai mažėjantį mokinių skaičių, demografinius pokyčius, gimstamumą, todėl ta situacija iš tiesų iššaukia, kad reikalingi tam tikri sprendimai. Ir tie sprendimai nebūtinai turi būti vienodi visai Lietuvai“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė ministrė.

„Turėtume pateikti įvairių sprendimų, iš kurių kiekviena savivaldybė, kiekvienas regionas galėtų pasirinkti sau priimtiną būtent tai vietovei“, – teigė ji.

R. Popovienė pabrėžė, kad pristatomos idėjos skirtos diskusijoms, siūlymų buvo sulaukta iš pačių savivaldybių.

Pirmasis ministrės pristatytas siūlymas – nekeisti tinklo ir „susikoncentruoti ir į ugdymo kokybę, ir į tai, kaip mes šiandien gyvename su esamu mokyklos tinklu.“

Antroji alternatyva – jungtinės mokyklos ir modulinės klasės.

Ir tie sprendimai nebūtinai turi būti vienodi visai Lietuvai.

„Jungtinės mokyklos jau yra ir Šiaulių rajone, kai mažos mokyklos, išsidėsčiusios arti viena kitos, gali daryti tokią jungtinę mokyklą, vieną bazinę, išlaikant netgi savo pavadinimus, taip, kaip nori bendruomenės“, – sakė R. Popovienė.

„Modulinės klasės, tai yra (...) kuomet atskirų grupių vaikai arba pagal tą pačią programą vaikai mokosi savo mokykloje, tiesiog bendradarbiavimo principu yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis su kita mokykla. Taip (...) pedagogų konsoliduoja darbo krūvius ir vaikams, aišku, yra mokymasis arčiau namų“, – kalbėjo ji.

Trečiąją alternatyva, kurią, anot ministrės, palaiko daugiausiai savivaldybių, siūloma sumažinti privalomą vaikų skaičių klasėje.

„Labai daug kas siūlė, kad reikėtų mažinti mokinių skaičių leistiną, dabar yra aštuoni, kad mažinti per vieną ar du, – kalbėjo R. Popovienė. – Mes siūlome iki šešių būtent pradinėse klasėse, akcentuodami, kad vis dėlto pradinis ugdymas turi būti kuo arčiau namų, kad vaikas tikrai nepraleistų labai daug laiko autobusuose, kad ir ugdymo kokybė nenukentėtų, ir vaiko sveikata.“

Paklausta apie tokiu atveju išaugsiantį lėšų poreikį, politikė tikino, kad finansines problemas išspręs kartu su savivaldybėmis.

„Mes siūlome, kad mažiausia pradinė klasė – tai yra valstybės prioritetas. Mes siūlysime, kad pradinėse klasėse mažiausias šešių vaikų skaičius klasėse, ieškosime finansavimo iš valstybės“, – sakė švietimo ministrė.

„Gimnazinėse, kur yra 12, tai tikrai prašysime, kaip ir dabar, išlaikyti tą finansavimą 50 proc. valstybė, 50 proc. savivaldybė“, – teigė ji.

Ketvirtoji diskusijoms siūloma alternatyva, anot politikės, paliestų mokyklų tinklo finansavimo modelį.

„Galbūt mes visiškai nebūtinai turime rištis prie to vienodo finansavimo“, – sakė R. Popovienė.

„Latvijos, Austrijos modelis mažų bendruomenių labai aiškiai rodo, kad gali būt finansavimas atskiros mokyklos, atskiros mokyklos ugdymo plano, kuomet mokykla gauna finansavimą ir pasiskirsto taip klases, kaip jiems pagal poreikį reikalinga būtent tiems metams ar kitiems“, – aiškino ji.

Įvertinti siūlymus, pasak ministrės, bus sudaryta darbo grupė.

R. Popovienė pridūrė, kad su problemomis susiduria ir didžiosios savivaldybės, kur klasėse vaikų skaičius būna per didelis, anot jos, bus sprendžiama ir ši situacija.

Naujas mokyklų tinklo taisykles tikimasi paruošti iki kitų mokslo metų.

„Norime konkrečiai ir greitai dirbti, dar analizuosimės ir kitų šalių pavyzdžius, nes (...) kitiems mokslo metams, 2026-iems nuo rugsėjo, mes galėtume išeiti su naujomis tinklo taisyklėmis, pasitvirtinusiomis“, – nurodė švietimo ministrė.

BNS rašė, kad Vyriausybė šiemet jau sumažino moksleivių kartelę sudaryti 11 ir 12 klases mažesniuose miestuose iki 20. Tokių klasių formavimui centrinė valdžia skiria 50 proc. finansavimo, likusią dalį skiria savivaldybė.

Ministerija tada teigė, kad toks sprendimas padėjo išlaikyti baigiamąsias klases 42-ose Lietuvos miestelių gimnazijose, kurioms dėl per mažo mokinių skaičiaus grėsė reorganizacija.