Apie švietimo problemas papasakojo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

– Prezidentas mato labai tikslų ir teisingą vaizdą. Jis aiškiai ir artikuliuotai pasakė, kad iš visų sričių Lietuvoje per šį dešimtmetį toliausiai pažengė energetika. O apie švietimą jis taip nepasakė, jis išsakė priešingą mintį: vykdyta daug reformų dėl reformų, daug neprofesionalumo, daug politinių smulkių dividendų. Bet tai buvo mėgėjiška, o dabar skiname rezultatus. Tik gaila, kad prezidentas viską pasakė pavėluotai, panašiai šnekėjo ir pernai. Pasakius tokias išvadas reikia griežtų sprendimų. Tačiau tie, kurie kūrė reformas, liko nenubausti – sulindo į gerus postus, niekam neteko jokios atsakomybės. Dabar sėdime prieš minų lauką, kurį atėjusi nauja valdžia pamažu bando išminuoti. Nežinau, ar džiaugtis, ar liūdėti, bet tai daro labai lėtai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios reformos buvo pačios blogiausios?

– Bandžiau susisiekti su penkių gimnazijų vadovais. Jie sakė, kad yra desperacijoje. Mokytojų akys – stulpu, nes kasdien egzaminai. Jiems sunku, nepaveža, nes viskas „sukabinta“ ant mokyklų, nesugeba suderinti egzaminų su kitų vaikų ugdymu – tie taip pat turi eiti į mokyklą, bet jų įleisti negalima. Sukišti visus egzaminus į birželio mėnesį yra klaida.

Kitas dalykas – mūsų vaikai pasimokė pagal atnaujintas ugdymo programas, ir nepatikėsite, praėjus dvejiems metams, jas jau reikia atnaujinti, nes pamatė daug klaidų. Mano vaikas baigė 8 klasę – be matematikos, informatikos, chemijos vadovėlių. Nors praėjo jau du metai – kaip buvo, taip ir yra, visos klaidos tebėra, niekas nepasikeitė.

– Ar turite statistiką, tarp kurių vaikų yra jūsų vaikas? Dažnai girdime istorijas, kaip vaikai mokosi be vadovėlių, o tėvai net negali jiems padėti.

– Ką galime pamatyti ir konstatuoti – vaikai palikti likimo valiai. Tėvai apgulę korepetitorių firmas. Korepetitorių samdymas, bent jau Kaune ar Vilniuje, išaugo apie 20 proc. Visi bando gelbėtis kaip išmano.

Vaikai su nuoskauda prisimins egzaminus – išbandymus, kuriuos sukūrė suaugusieji.

Bet kur mūsų švietimo strategai? Niekur jų nėra, nuleido teorinius modelius ir liepė juos įgyvendinti mokykloms. O šios pasakė, kad tai neįmanoma, ir teigė, jog reikia suktis, kaip išmano.

– Jeigu būtų pripažinti atsakingi asmenys už šias reformas ir nesėkmes švietime, ar tai kažką pakeistų?

– Toliau srėbsime nebaudžiamumą. Ateina vis nauja valdžia ir sako, kad ankstesnė darė blogai. Prezidentas paminėjo, kad švietime daugybė pokyčių vykdoma nesiremiant ne tik moksliniais, bet jokiais tyrimais ar įžvalgomis. Tiesiog vykdoma saviveikla: susėda keli, nedidelį supratimą turintys veikėjai ministerijos kabinete, padėlioja, pamodeliuoja ir daro.

– Ar tai politikai, kurie yra atsakingi? Buvę švietimo ministrai ir ministrės?

– Taip. Jurgitos Šiugždinienės atsakomybė – didžiulė, buvusio viceministro Aurimo Gaidžiūno – taip pat, Ramūno Skaudžiaus – lygiai taip pat. Kur jie visi? Kodėl jie nieko nekomentuoja, neprisiima atsakomybės? Kodėl nepasako, kaip įgyvendinti tai, ką sukūrė teoriškai? Jie tiesiog išėjo, praėjo ir viskas baigėsi.

O dabartiniai sako, kad stengiasi, bet neįmanoma. Tai labai jautrus laukas: vieną galą pajudini – kitas byra. Taip, tai tiesa. Bet kai buvo kritikos pliūpsniai – niekas nekreipė dėmesio. Buldozeris važiavo ir nuvažiavo. Dabar visi klausia: ką reikėtų daryti? Reikėjo nedaryti tiek nesąmonių. Dabar, kai jos jau padarytos, išeiti iš šio nesąmonių muziejaus be galo sunku.

Gintaras Sarafinas. L. Balandžio / BNS nuotr.

– Dabar vyksta egzaminų sesija. Kokie šios sesijos rezultatai? Jums atrodo, kad jie bus patys svarbiausi – parodys, ko mūsų vaikai mokomi ir ką išmoko, jei egzaminų rezultatai tai atspindi?

– Būtent. Bet Lietuvoje iš egzaminų jau nelabai ką galima spręsti, nes jie kiekvienais metais stipriai keičiasi. Buvo matematikos egzaminas – dvyliktokai sako, kad sprendė paskutinių septynių metų užduotis, ir pamatė, kad viskas kitaip, viskas naujai.

– Egzamine buvo naujos užduotys?

– Jie sakė, kad sprendė, bet priėjimas buvo kitoks. Egzaminas – pakankamai sunkus, o jie ruošėsi visai ne taip. Ateina žmogus į egzaminą ir nustemba. Atrodo, mokėsi dvylika metų ir egzaminas nustebina. Nežinau, kaip jį rengia, bet kiekvienais metais viską suvelia, apverčia.

Jau net šnekamės su mokslininkais, kad nebeįmanoma palyginti nei atskirų metų užduočių, nei rezultatų. Kalbame apie bet kurį dalyką ar tai būtų fizika, ar matematika, ar informatika.

– Kodėl žmonės, kurie rengė užduotis, nori sugniuždyti vaikus?

– Jie negalvoja apie vaikus – jie galvoja apie savo biudžetus, apie tai, kaip nustebinti. Matote, kiekvienais metais vis keičiasi egzaminų rengėjai. Buvo priimtas nutarimas (bent jau ankstesnės valdžios), kad bent dvejus metus užduotis rengtų tie patys kūrėjai. Bet to, kas numatyta, neįgyvendina. Matome blaškymąsi ant vaikų galvų.

Vaikai su nuoskauda prisimins egzaminus – išbandymus, kuriuos sukūrė suaugusieji. O šie net nebando galvoti, kokios jų sprendimų pasekmės vaikų ateičiai. Juk matematika ar lietuvių kalba jau netrukus lems vaikų priėmimą į aukštąsias mokyklas.