TARPTAUTINĖ KOMISIJA NACIŲ IR SOVIETŲ NUSIKALTIMAMS LIETUVOJE ĮVERTINTI PRAŠO PINIGŲ

Pirmą kartą po aštuonerių metų pertraukos į posėdį susirinko Tarptautinės komisijos nacių  ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti nariai.

Nuo sekmadienio vykstančiame susitikime, be kita ko, aptariamas finansavimo trūkumas - ketinama prašyti daugiau lėšų komisijos veiklai, BNS pirmadienį sakė komisijos narys parlamentaras konservatorius Arvydas Anušauskas.

"Tuo tarpu yra bendri techniniai klausimai, nes komisija nesirinko nuo 2005 metų. Ir finansinius (reikalus svarstome), nes finansavimas komisijos toks, kad ji rinktis negali", - teigė istorikas Seimo narys.

A.Anušauskas sakė kol kas nežinantis, kiek pinigų trūksta. Jo teigimu, daugiau paramos reikėtų užsienio mokslininkų atvykimui.

"Dabar apie 300 tūkstančiai litų yra finansavimas, bet kadangi į posėdžius kviečiame žymiausius mokslininkus iš viso pasaulio, jiems atvykti reikalingos lėšos", - paaiškino jis.

Pasak A.Anušausko, kitas komisijos posėdis greičiausiai įvyks kitąmet.

Tarptautinę komisiją pernai rudenį dekretu paskelbė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į ją įtrauktos kelios dešimtys istorikų iš Lietuvos ir užsienio, kurie tirs ir bandys bendrai įvertinti Lietuvoje okupacijos metais įvykdytus nusikaltimus.

Tarptautinę komisiją 1998 metais pirmą kartą sudarė tuometinis prezidentas Valdas Adamkus.

Tačiau komisijos nariai nebesirinko po to, kai Lietuvos generalinė prokuratūra pateikė įtarimus komisijos nariui istorikui Yitzhakui Aradui (Icakui Aradui) prisidėjus prie lietuvių civilių žudynių Antrojo pasaulinio karo metais.

Karo metu sovietų partizanams priklausęs I.Aradas savo kaltę kategoriškai neigė, o 2008 metais tyrimas nutrauktas - prokurorų teigimu, dėl įrodymų trūkumo.

Prezidentės D.Grybauskaitės dekrete pripažįstamas holokausto išskirtinumas - nurodoma, kad komisija sudaroma atsižvelgiant į "holokausto išskirtinį, precedento neturintį pobūdį ir mastą, kitus   nacių  okupacinio režimo nusikaltimus ir skaudžius sovietinio okupacinio režimo padarinius Lietuvos gyventojams".

Dekrete įtvirtinta, jog "siekiant nubrėžti takoskyrą tarp nacių okupacinio režimo ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimų, sudaromos dvi atskiros ir nepriklausomos pakomisės".

Lietuva ir kai kurios kitos Rytų Europos šalys yra sulaukiusios kritikos, esą bando sulyginti   nacių  ir sovietų nusikaltimus, sumenkinti holokaustą. Lietuvos valdžia tokius kaltinimus atmeta ir savo ruožtu pabrėžia, kad Vakarai per mažai žino apie komunistinių režimų nusikaltimus, o Rusija vengia sąžiningai įvertinti Sovietų Sąjungos žiaurumus ir Baltijos šalių okupaciją.

Sovietų sąjungai 1940 metais okupavus Lietuvą, buvo nužudyta tūkstančiai žmonių, 1941-ųjų metų birželį daugiau nei 17 tūkst. gyventojų ištremti iš šalies.

Netrukus kilus vokiečių ir sovietų karui, šalį užėmė nacistinė Vokietija. Naciai, dažnai padedami vietos kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Sovietinės okupacijos metu, valdant diktatoriui Josifui Stalinui, iki 1952 metų į lagerius ir tremtį buvo išvežta 275 tūkst., fronte žuvo 25 tūkst. Lietuvos gyventojų, gyvybės taip pat neteko daugiau nei 20 tūkst. prieš sovietų okupaciją kovojusių Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.