Technikumo išsilavinimą lygina su aukštuoju

Baigusių technikumus žmonių išsilavinimas turėtų prilygti aukštajam neuniversitetiniam.

Tokį pasiūlymą Klaipėdos savivaldybės Trišalė taryba šią savaitę žada pateikti Seimo Švietimo ir kultūros komitetui bei Vyriausybei.

Šiuo metu baigusiųjų technikumus žmonių išsilavinimas pripažįstamas tik kaip profesinis vidurinis.

Klaipėdos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laima Juknienė sakė, kad toks vertinimas – neteisingas, nes technikumuose žmonės įgavo didesnį išsilavinimą, nei profesinėse technikos mokyklose.

L.Juknienė mano, kad Seimui pritarus siūlymui keisti išsilavinimo traktavimą, baigusiems technikumus būtų daugiau galimybių siekti karjeros. Tai itin aktualu valstybės tarnautojams.

Dabar valstybės tarnautojų pareigybės skiriamos į tris lygius. A lygio pareigybes gali užimti tik aukštąjį universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą turintys asmenys.

Turintys aukštąjį neuniversitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą žmonės gali turėti B lygio pareigybes. Turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgiję profesinę kvalifikaciją gali turėti tik C lygio pareigybes.

Nemažai technikumų vėliau tapo kolegijomis, kurių absolventams suteikiamas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas.

Tam, kad technikumų absolventų išsilavinimas būtų pripažintas aukštuoju neuniversitetiniu, jie turi baigti 2–3 metų trukmės tęstines studijas. Vienas tęstinių studijų semestras kainuoja apie 2000 litų.

Šiuo metu Seimo Švietimo ir kultūros komitetas svarsto siūlymą kitaip traktuoti ir baigusiųjų kolegijas absolventų išsilavinimą. Pasak Seimo Švietimo ir kultūros komiteto vyresniojo patarėjo Alfonso Ramono, siekiama, kad baigę kolegijas studentai gautų profesijos bakalauro diplomą.

To prašo ne vienos kolegijos atstovai, nes esą toks diplomo traktavimas būtų suprantamesnis kitose Europos Sąjungos šalyse.

Viliamasi, kad, jeigu kolegijų studentai gaus profesijos bakalauro diplomus, kai kurių šalių universitetuose jiems atsivers galimybė po baigimo iškart tęsti magistrantūros studijas.

Lietuvoje tokia galimybė nebūtų suteikta, nes baigusieji neuniversitetines aukštąsias mokyklas universitetų magistrantais gali tapti tik po išlyginamųjų studijų.

A.Ramonas abejojo, ar tikslinga kolegijų absolventams įteikti profesijos bakalaurų diplomus, atveriant kelius į magistrantūros studijas. Pasak pašnekovo, kolegijos ir yra tam skirtos, kad jų absolventai įgytų praktinių darbo įgūdžių, o ne siektų mokslinės karjeros.