Visuotinių balsavimų organizavimas valstybei kainuoja ne vieną milijoną litų
2003-ieji gali tapti referendumų metais Lietuvoje. Kitąmet gali įvykti net trys visuotiniai balsavimai įvairiais klausimais. Referendumų organizavimas šaliai kainuos dešimtis milijonų litų.
Valdančioji dauguma jau apsisprendė
Kitų metų viduryje Lietuvoje turėtų įvykti referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Vienas šios idėjos iniciatorių, Seimo vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis pirmadienį žada kreiptis į šalies Prezidentą, parlamento vadovą ir premjerą, ragindamas juos derėtis su kitomis kandidatėmis į ES dėl bendros referendumo datos. Gegužės antroji pusė arba birželis būtų pats tinkamiausias laikas, - Kauno dienai sakė V.Andriukaitis.
Beje, Lenkija jau paskelbė ketinanti referendumą dėl narystės ES skelbti gegužę. Vengrai galvoja apie kovo mėnesį, tačiau dar nėra galutinai nutarę, kada galėtų įvykti balsavimas jų šalyje.
Pasak V.Andriukaičio, jeigu nepavyktų susiderėti su visomis kandidatėmis dėl bendros datos, tuomet galėtų susitarti trys Baltijos valstybės - Lietuva, Latvija ir Estija. Tokiu atveju referendumas dėl narystės galėtų įvykti rugsėjį.
Bet kuriuo atveju, toks referendumas Lietuvoje tikrai įvyks. Valdančioji dauguma jau yra galutinai apsisprendusi dėl to, - pabrėžė Seimo vicepirmininkas. Jis tvirtino, kad gyventojams bus pateiktas tik paprastas klausimas dėl Lietuvos narystės ES, nepateikiant kokių nors Konstitucijos pataisų: Manau, kad visas būtinas eurointegracines pataisas Konstitucijoje turi padaryti Seimas.
Jaučia padidėjusį aktyvumą
Referendumą dėl narystės ES paskelbs Seimas. Tuo tarpu iniciatyvinė grupė jau renka piliečių parašus dėl referendumo paskelbimo Lietuvos narystės NATO klausimu. Iki sausio 8 dienos turi būti surinkta ne mažiau kaip 300 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų norint, kad toks referendumas kitąmet įvyktų.
Renkame parašus vos kelias savaites, bet jaučiame tam tikrą žmonių susidomėjimą, padidėjusį aktyvumą, - Kauno dienai sakė vienas iš iniciatyvinės grupės lyderių, Seimo narys Rolandas Pavilionis.
Jis negalėjo pasakyti, kiek iki šiol surinkta parašų, tvirtindamas, kad tokie duomenys dar nėra susisteminti: Bet rodomas žmonių aktyvumas neužgesino vilties, kad reikiamas parašų kiekis bus surinktas laiku.
Jeigu parašus pavyks surinkti, Seimas turės kitų metų kovą arba balandį skelbti referendumą klausimu Ar pritariate Lietuvos stojimui į NATO?
Didžiosios šalies politinės partijos pareiškė nepritariančios tokios iniciatyvos įgyvendinimui, nes tai gali sutrikdyti Lietuvos integraciją į jos saugumą garantuosiančią tarptautinę organizaciją. Prieš kelerius metus visos svarbiausios politinės jėgos pasirašė specialią deklaraciją, kuria įsipareigojo dėti visas būtinas pastangas Lietuvos įstojimui į NATO.
Neatsiklausti piliečių nuomonės tokiu svarbiu šaliai klausimu tikrai būtų tiesiog neteisinga, - pastebėjo R.Pavilionis.
Sekasi sunkiai
Gana sunkiai sekasi rinkti piliečių parašus dar vienam referendumui - dėl pačių referendumų procedūrų palengvinimo bei socialinio kompromiso tarp skurdžiausių ir turtingiausių visuomenės narių įgyvendinimo. Iki šiol nėra surinkta nė pusės reikalingų parašų.
Vakar Vyriausiajame administraciniame teisme Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėjo aiškintis iniciatyvinei grupei, kodėl nenustatyta tvarka, kaip galima agituoti už parašų rinkimą. VRK atsakė, kad įstatymas neįpareigoja jos to daryti. Teismas palaikė iniciatyvinės grupės poziciją, todėl VRK turės patvirtinti tvarką, kaip referendumo iniciatoriai agituoja už parašų rinkimą.
Tuo tarpu paties referendumo iniciatoriams parašų rinkimo terminas pratęstas iki gruodžio pradžios. Jie tikisi, kad iki to laiko pavyks spurtuoti ir surinkti reikiamą parašų kiekį. Tuomet jau kitų metų pradžioje galėtų įvykti referendumas net keliais klausimais - dėl to, kad ateityje referendumams skelbti pakaktų 100 tūkst. parašų, piliečių iniciatyvai svarstyti įstatymo projektą reikėtų ne 50 tūkst., bet 20 tūkst. parašų, Seimas tokį projektą galėtų atmesti tik dviem trečdaliais balsų, valstybė kasmet po 50 proc. padidintų senatvės pensijas, o pusę už privatizavimą gautų lėšų skirtų smulkiajam verslui skatinti.
Naujas įstatymas nuo Naujųjų metų
Lietuvoje pasisekė tik trys referendumai pačioje nepriklausomybės aušroje - 1991 metų vasarį įvyko plebiscitas dėl šalies nepriklausomybės, o 1992-aisiais sėkmingai baigėsi referendumai dėl Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo bei Konstitucijos priėmimo.
Visi likusieji paskelbtieji referendumai - dėl didelių Prezidento įgaliojimų, kai kurių konstitucinių pakeitimų ir ekonominių nuostatų - baigdavosi nesėkme. Be to, kelis kartus sužlugdavo iniciatyvos surinkti pakankamai parašų visuotiniam balsavimui kokiu nors klausimu paskelbti.
Nuo Naujųjų metų Lietuvoje įsigalioja naujos redakcijos Referendumo įstatymas. Jame nebeliko nuostatos, kad sprendimas referendume priimamas tik balsavus daugiau kaip pusei visų įregistruotų rinkėjų. Be to, referendumai skirstomi į patariamuosius ir sprendžiamuosius.
Visuotinis balsavimas dėl Lietuvos narystės ES bus sprendžiamasis, o jeigu įvyks referendumas dėl narystės NATO, jis, pasak R.Pavilionio, tikriausiai taip pat bus sprendžiamasis. Bet tai dar nustatys Seimas.
Skiriama daugiau lėšų
Tai, kad kitais metais Lietuvoje gali įvykti bent vienas referendumas, rodo ir 2003-iųjų valstybės biudžeto projektas. Jame įrašyta, kad kitąmet VRK biudžetas turėtų sudaryti 17 milijonų 320 tūkstančių litų. Tai bent 6 milijonais litų daugiau nei šiemet, kai vyksta Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimai.
VRK biudžeto aiškinamajame rašte nurodyta, kad iš kitiems metams skiriamų lėšų 5,5 mln. litų bus panaudota Prezidento rinkimų antrajam turui surengti, o referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje - 11,4 mln. litų.
Jeigu vyks dar vienas arba keli referendumai, teks papildomai keisti biudžetą ir ieškoti pinigų jiems organizuoti, - Kauno dienai sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Vieno referendumo surengimas Lietuvos valstybei kainuoja ne mažiau kaip 10 mln. litų.
Naujausi komentarai