R.Paksas atsisakė atvykti į KT ir žodžiu atsakyti į klausimus dėl jam iškeltų kaltinimų
Rolandas Paksas atsisakė duoti parodymus Konstituciniam Teismui (KT), nagrinėjančiam, ar pagrįsti valstybės vadovui iškelti kaltinimai. Prezidentas teigė jau yra pateikęs Teismui išsamius ir nuoseklius paaiškinimus raštu, o į kitus kilusius klausimus pasiryžę atsakyti jo profesionalūs advokatai.
Atstovauti patikėjo advokatams
Šiandien KT savo posėdyje planavo išklausyti R.Pakso pasiaiškinimų dėl visų jam metamų kaltinimų pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką. Tačiau vakar valstybės vadovas spaudos konferencijoje pareiškė neatvyksiąs į KT posėdį. Pabrėžęs, kad pagal įstatymus neprivalo dalyvauti Teismo posėdyje Prezidentas pareiškė nematąs reikalo ten eiti: Teismui esu pateikęs išsamius ir nuoseklius rašytinius paaiškinimus. Jis pridūrė bylą vesiąs per savo atstovus KT. Manau, kad jie tinkamai atstovaus man Teisme, - sakė R.Paksas. Pirmadienį Prezidentas buvo susitikęs su jam Teisme atstovaujančiais Gedimino Baublio advokatų kontoros atstovais, aptarė neaiškius aspektus.
Prezidentas leido suprasti esąs pasirengęs dalyvauti Seime rengiamame apkaltos procese, kuris tęsis po to, kai KT pateiks savo išvadą, ar buvo pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika.
KT vakar priešpiet gavo Prezidento raštą, kuriuo informuojama apie atsisakymą atvykti į Teismą. KT pirmininkas Egidijus Kūris atkreipė dėmesį į paskutinį rašto sakinį: Dėl Teismą dominančių faktų esu informavęs savo atstovus. E.Kūris pareiškė tikįs, kad kai bus baigti nagrinėti visi kaltinimai Prezidentui, jo atstovai - advokatai galės atsakyti į visus nagrinėjimo metu iškilusius, tačiau neatsakytus klausimus.
Kai kurie politikai kritikavo Prezidento apsisprendimą neiti į KT posėdį. Atsisakydamas liudyti jis aiškiai vengia nepatogių klausimų ir vėl demonstruoja nepagarbą aukščiausioms šalies teisinėms institucijoms. Toks atsisakymas netiesiogiai tik patvirtina dalį R.Paksui keliamų įtarimų, - tvirtino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas. Tačiau jis pripažino, kad įstatymas išties neįpareigoja Prezidento atvykti liudyti į KT.
Išnagrinėtas šeštasis veiksmas
KT vakar išnagrinėjo viešus Prezidento pasisakymus apie Seimo laikinąją komisiją, kuriuos Prezidento apkaltos rengėjai laiko diskredituojančiais Seimo autoritetą. Tai šeštasis iš septynių konkrečių valstybės vadovo veiksmų, tiriamų KT, kaip galimai pažeidžiančių Konstituciją.
Apkaltos iniciatorių požiūriu, nepagrįstą kritiką šalies vadovas reiškė pirmajam asmeniui nederančia forma ir būdais, tuo žemindamas Seimo autoritetą. Anot vieno iš Seimo atstovų parlamentaro Juliaus Sabatausko, kitas valdžios institucijas diskredituojančių viešų pasisakymų seriją R.Paksas pradėjo 2003 metų spalio 30-ąją per Lietuvos televiziją. Tądien, Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui informavus apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą dėl abejotinų Prezidento aplinkos ryšių, R.Paksas pareiškė esąs apstulbintas bandymo įtikinti žmones, kad jų išrinktas Prezidentas susijęs neaiškiais ryšiais su nusikalstamomis grupuotėmis. Prezidentas tai pavadino sąmokslu prieš teisėtai išrinktą valstybės vadovą. Ir vėlesniuose susitikimuose su rinkėjais rajonuose Seimo pradėtą kampaniją R.Paksas vadino sąmokslu, o galimas grėsmes nacionaliniam saugumui tyrusios Seimo laikinosios komisijos, kuriai vadovavo A.Sakalas, išvadas - gandais, prielaidomis ir prasimanymais.
Prezidentui atstovaujantis advokatas Evaldas Rapolas tokias R.Pakso kalbas sakė buvus tiesiog kritika ir Seimo atstovų klausė, ar Prezidentui nesuteikiama teisė reikšti savo įsitikinimus. Kaltintojų pusės atstovo Raimondo Šukio teigimu, nekvestionuojama Prezidento teisė į kritiką, tačiau, pasak jo, svarbu nepainioti nuomonės pareiškimo ir kitų valdžios grandžių diskreditavimo.
Tačiau R.Pakso atstovai teigė, kad ir kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus ne kartą viešai kritikavo Seimą bei kitas valdžios institucijas. Kodėl Prezidentas R.Paksas, kaip Lietuvos pilietis turintis savo nuomonę apie vykstančius procesus, negali jos viešai reikšti, - retoriškai klausė advokatai teisminių ginčų metu.
Vėl atmetė kelis prašymus
Prezidento atstovai vakar pateikė kelis prašymus KT. Paprašyta išreikalauti visą įslaptintą medžiagą, kuria Seimo apkaltos komisija disponavo tyrimo metu. Taip pat prašyta kreiptis į VSD, kad šis tokią medžiagą išslaptintų. Tokį prašymą Prezidento gynėjai motyvavo tuo, jog R.Paksas esą neturėjo galimybių deramai gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų komisijoje, nežinodamas slaptos medžiagos, su kuria komisijos nariai buvo susipažinę.
Tačiau KT atmetė šiuos prašymus, nurodydamas, kad R.Paksas, kaip Prezidentas, visada turėjo ir tebeturi teisę susipažinti su visais slaptais dokumentais, todėl nėra reikalo papildomai prašyti juos pateikti Teismui. Be to, šis Teismas savo sprendimų niekada negrindžia slapta medžiaga, - pastebėjo KT pirmininkas E.Kūris.
Atmesti ir dar trys Prezidento gynėjų prašymai prie bylos prijungti kelis dokumentus. Šie prašymai nesusiję su nagrinėjimais klausimais, - nurodė E.Kūris.
Vakar KT posėdyje pradėtas ir šiandien turėtų būti iki galo išnagrinėtas paskutinis kaltinimas dėl veiksmo, kuriuo Prezidentas galimai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, - dėl pavedimo savo patarėjams rinkti asmeninio pobūdžio informaciją apie kai kuriuos šalies piliečius. Jau vakar priimtas teigiamas KT sprendimas dėl Prezidento kaltintojų prašymo prijungti prie bylos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimą, kuriuo pripažįstama, kad nurodymai rinkti privataus pobūdžio informaciją apie asmenis, siekiančius dirbti Prezidento konsultantais, pažeidžia įstatymus.
Naujausi komentarai