Po seksualinio išnaudojimo rikiuojasi priverstinis darbas ir verbavimas nusikaltimams. Nors šios sritys mažai pažįstamos, tačiau pirmoji sritis – seksualinis išnaudojimas kaip prekyba žmonėmis – teoriškai neegzistuoja.

„Skirtingai nei Europos Sąjungos kontekste ir skirtingai, jei žiūrime globaliu mastu, Europos ir Centrinės Azijos regione, kur dauguma prekybos žmonėmis atvejų yra susiję su seksualiniu išnaudojimu, Lietuvoje beveik visi identifikuoti atvejai buvo susiję ne su seksualiniu išnaudojimu, o su išnaudojimu darbams atlikti“, – aiškino Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

Beveik visi – 25 vyrai – buvo išnaudoti darbams ir buvo užsieniečiai iš Centrinės Azijos valstybių – Tadžikistano, Kirgizstano, Uzbekistano, taip pat iš Rusijos. Beveik visais atvejais jie buvo išnaudojami transporto sektoriuje, būtent tolimojo susisiekimo reisams ir krovinių gabenimui. O seksualinis išnaudojimas, anot Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės, nematomas kaip prekyba žmonėmis.

„Suteneriai yra ir prekeiviai žmonėmis, tačiau kol kas tai niekam neįdomu“, – teigė K. Mišinienė.

Anot pašnekovės, suteneriai lengvai praslysta, nes žymiai lengviau nubausti silpniausią grandį – tuos, kurie verčiasi prostitucija.

Apie 300 asmenų nubaudžiama dėl parsidavimo, o tik 10 – dėl pirkimo. Tai iškart parodo, kur slypi valstybės valia – ko gero, kad apsaugotų sekso pirkėjus ir jų nebaustų“, – sakė K. Mišinienė.

Viešų skelbimų su pasiūlymais, nuotraukomis, telefono numeriais apstu, galima ir pamatyti, kiek tokie skelbimai susilaukia dėmesio – peržiūrimi po trečdalį milijono kartų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai, ką mes matome – nors tikrai nematome viso paveikslo, jokiais būdais, net dalies, nematome to paveikslo – tai vis tik Lietuvoje prostitucijoje šiandien lyderiauja moterys iš Ukrainos. Jeigu mes dieną aukojame ginklams ir skatiname brolius ukrainiečius atsilaikyti, tai vakare mes labai mielai rikiuojamės prie jų moterų butų durų ir perkame jas. Šita dviveidystė tikrai turėtų baigtis“, – kalbėjo K. Mišinienė.

Pastaruoju metu daugėja prekybos žmonėmis internete.

„Tai uždaros grupės, kur žmonės moka atitinkamą mokestį nusikaltėliams ir taip gali stebėti tas merginas, kurios yra už ekranų“, – sakė konstitucinio teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas.

„Šis internetinis išnaudojimas plinta jaunų merginų ir vaikinų tarpe. Dažnai matome, kad net moksleiviško amžiaus žmonės į jį yra įtraukiami – numetant kažkokį pinigėlį, vėliau juos šantažuojant visa ta sukurta medžiaga“, – teigė K. Mišinienė.

Anot A. Gutausko, nusikaltimų darymui – vagystėms ar automobilių parvarymui – būna įtraukiami nepilnamečiai. Jie įtikinami, jog amžius – jų pranašumas ir nusikaltę liks nenubausti.

„Valstybė yra šiek tiek nusisukusi nuo šitos problemos. Pastaraisiais metais dėmesys prekybai žmonėmis sumažėjęs, taip rodo ir nusikalstamumo statistika – ikiteisminių tyrimų nedaug“, – kalbėjo.

Anot policijos, dėl prekybos žmonėmis šiemet pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau dar vyksta 24 ankstesniais metais pradėti tyrimai.

„Negalima kliautis tuo, kad mažai pradedama tyrimų, kai nemažai tyrimų yra nutraukiama. Tą problemą reikia spręsti iš esmės. Pirmiausia, mums reikia įstatymo. Praėjusioje kadencijoje jis neatėjo iki Seimo, bet bandysime jį sugrąžinti, nes yra parengtas. Bandysime sugrąžinti į Seimą“, – tvirtino savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Jurgita Sejonienė.