Teisėjų taryba nelinkusi pritarti, kad teisėjų nuotraukos būtų viešai publikuojamos teismų interneto svetainėse. Sprendimą, ar įkelti nuotrauką į interneto tinklapį, anot Teisėjų tarybos, turėtų priimti pats teisėjas.

"Toks viešinimas nuotraukų galimas tik paties teisėjo sutikimu, ir tai atitinka teisinį reguliavimą", - penktadienį žurnalistams sakė Teisėjų tarybai vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius. Jis pabrėžė, kad nuotraukų viešinimas yra tiesiogiai susijęs su teisėjų saugumu.

Tuo metu BNS kalbintas Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovas teigė, kad priimtas sprendimas nėra teisingas, nes teisėjai yra vieši asmenys.

"Nuotraukos turi būti talpinamos ir viešai skelbiamos, nes vieši asmenys turi būti žinomi", - sakė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos valdybos narys, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko pavaduotojas Donatas Šulcas.

G.Kryževičius tvirtino, kad visuomenininkų siūlymas nėra atmetamas, tačiau dėl teisėjų saugumo kiekvienas teisėjas turėtų pats nuspręsti, ar nori viešintis.

"Jis nėra atmestas iš esmės (...) Bet juk visi šie dalykai yra susiję su asmens duomenų apsauga, su apskritai tam tikru teisėjų saugumu. Jūs puikiai suvokiate, kad yra tokių negerų pavyzdžių, kai žmonės nukopijuoja nuotraukas ir įdeda į įvarius portalus, kartais ir apskritai nepripažįstamus kaip morali aplinka", - tikino Teisėjų tarybos pirmininkas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis tvirtino, kad nuotraukos yra išimamos, nes teisėjai sulaukia grasinimų.

"Mes negalime sakyti, kad (teisėjų - BNS) darbo sąlygos yra rizikingesnės, bet atskirais atvejais yra tokių situacijų, kai mes turime žmonių, labai priešiškai nusiteikusių. Vis tik dėl teisėjų saugumo gal nebūtina visais atvejais, kad nuotrauka būtų internete", - tvirtino teisėjas.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė teigė, jog apylinkių teismų, esą daugiausia bendraujančių su žmonėmis, "teisėjai kartais pajaučia pavojų", anot jos, žmonės "nervingesni". Be to, ji pabrėžė, kad teismų apsauga nėra pati geriausia.

"Politikų nuotraukų, vaizdų išplatinimas reiškia ir tam tikrą populiarinimą savęs. Mums nereikia populiarinti savęs, mes turime vykdyti tą funkciją, kuriai esame skirti, tai yra, teisingumo vykdymo funkciją, ir manome, kad savo darbais mes galime parodyti visuomenei, ko mes verti", - kalbėjo G.Kryževičius.

Tuo metu Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovas tikino, kad teisėjai, kaip ir Seimo nariai, yra vieši asmenys, ir visuomenė turi teisę žinoti, kas atlieka teisingumą.

"Jie vykdo viešą teisingumą, o mes nežinome, kas jie tokie. Tada reikia ir Seimo narių nuotraukas užtušuoti?", - kalbėjo D.Šulcas.

Taip pat Teisėjų taryba priėmė 2011-2013 metų teismų atvirumo visuomenei planą, kuriuo sieks tobulinti teisėjų gebėjimus bendrauti su visuomene, žiniasklaida ir aktyvinti teismų interneto svetainių veiklą.