Teisinio vakuumo grėsmė Pereiti į pagrindinį turinį

Teisinio vakuumo grėsmė

2008-07-04 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Aukščiausiasis Teismas (AT) nuo ateinančio trečiadienio kurį laiką neturės vadovo. Išvakarėse baigsis dabartinio teismo pirmininko Vytauto Greičiaus įgaliojimai, tačiau jis iš pareigų neatleistas.

Vakar popiet Seimo nariai plenarinių posėdžių salėje nuščiuvo, laukdami balsavimo rezultatų švieslentėje, ir prapliupo plojimais bei pasitenkinimo šūksniais, kai užsidegė: „Balsavo 104 Seimo nariai: už – 41, prieš – 43, susilaikė – 20.“
Balsuojama buvo dėl nutarimo atleisti V.Greičių iš AT pirmininko pareigų. Balsų pritarti tokiam Prezidento Valdo Adamkaus teikimui gerokai pritrūko.

Posėdžių salėje buvo ir keliolika V.Greičiaus šalininkų, tarp jų – buvusi disidentė Nijolė Sadūnaitė. Jie entuziastingai ir gana triukšmingai pritarė Seimo sprendimui. Dėl to parlamento tvarkdarys net pasakė pastabą svečių balkone susirinkusiems visuomenininkams.
Valstybės vadovas buvo pasiūlęs Seimui balsuoti dėl to, kad V.Greičius, devynerius metus AT pirmininkas, nuo liepos 8 d. netektų pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Jeigu Seimas būtų balsavęs už tokį nutarimą, parlamentarams iškart būtų teikiama nauja kandidatūra į AT vadovus – dabartinio AT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Jono Prapiesčio.
Tačiau Seimo daugumai balsavus prieš V.Greičiaus atleidimą, J.Prapiesčio kandidatūra taip ir liko nepateikta.

„Nėra ko laužyti rankas“

Emocijas Seimo salėje stebėjo pats V.Greičius ir Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė. Galimas kandidatas į AT pirmininkus J.Prapiestis nė neatvyko į posėdį, nes iš anksto buvo prognozuota, kad Seimo balsavimas dėl V.Greičiaus baigsis būtent taip.
Už tai, kad kadenciją baigiantis AT pirmininkas nebūtų atleistas iš pareigų, balsavo opozicinės Darbo partija, Tėvynės sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“, dalis opozicinio Liberalų sąjūdžio, taip pat kai kurie valdančiųjų socialdemokratų, valstiečių liaudininkų ir liberalcentristų atstovai.
Pasibaigus balsavimui konservatorių lyderis Andrius Kubilius sakė, kad rezultatai parodė, jog „nėra ko Seimui laužyti rankas“. Jis turėjo galvoje praėjusį antradienį Prezidento atstovės A.Rauličkytės per plenarinį posėdį ištartą frazę, kad parlamentarų pa- reiga – balsuoti už teikimą atleisti V.Greičių iš pareigų, jokiu būdu ne priešingai.
A.Kubilius taip pat apgailestavo, kad parlamentarai nepritarė jo frakcijos nario Kęstučio Čilinsko pataisai, kuri būtų įteisinusi tokią nuostatą: jei AT pirmininkas neatleidžiamas, jis toliau eina pareigas, kol bus paskirtas naujasis.
Dabar liko neaišku, kas vadovaus AT nuo liepos 9 d., kai V.Greičius, nors ir bus formalus vadovas, neturės jokių įgaliojimų.
„Įgaliojimai nepratęsiami. Šiuo atveju AT tiesiog neturės vadovo“, – aiškino A.Rauličkytė.

Kaltę verčia parlamentui

Tačiau kad ir kaip skubiai bus pateiktas naujas siūlymas atleisti V.Greičių, AT vis tiek kurį laiką neturės pirmininko.
Prezidento patarėja dienraščiui sakė, kad šiuo atveju vargu ar galima taikyti Teismų įstatymo 105 straipsnį, kuriame, be kita ko, pasakyta, kad „kai nėra AT pirmininko, šias pareigas eina didesnį teisėjo darbo stažą tame teisme turintis skyriaus pirmininkas“. Tokia būtų AT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė. „Šis straipsnis galėtų būti taikomas, kai AT pirmininko išvis nelieka arba jis atostogauja. Šiuo atveju pirmininkas lyg ir yra, bet jo įgaliojimas pasibaigęs. Todėl padėtis neįprasta ir kontroversiška“, – aiškino A.Rauličkytė.
Be to, pasak jos, kaip išaiškino KT, laikinai einantis AT pareigas pirmininkas turėtų būti skiriamas kaip ir nuolatinis, t. y. kandidatūrą teikiant Prezidentui ir Seimui dėl jos balsuojant.
Į užsienį išvykęs Prezidentas V.Adamkus tvirtino, kad Seimas įstatymais galėtų išspręsti teisinį nesusipratimą, susijusį su AT pirmininku. „Prezidentas apgailestauja, kad Seimo nariai dėl jiems vieniems žinomų priežasčių nesilaikė pačių nustatytos tvarkos, t.y. privalomos teisinės procedūros pasibaigus įgaliojimų laikui atleisti AT pirmininką, ir pateko į aklavietę. Prezidento nuomone, Seimui lieka vienintelis kelias – vadovaujantis įstatymais rasti išeitį iš šios aklavietės“, – vakar sakė Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Svarstytų, jeigu pasiūlytų

Pats V.Greičius atsisako prognozuoti, kaip AT dirbs nuo liepos 9 d., kai nebebus pirmininko.
Jis sakė, kad teisinis reguliavimas yra atitinkamų institucijų kompetencijos dalis, todėl liepos 9-ąją į darbą jis eis kaip teisėjas, o ne AT vadovas. Jis taip pat susilaikė nuo komentarų, kaip klausimas turėtų būti išspręstas.
V.Greičius, kuriam dabar 59-eri, yra paskirtas AT teisėju iki jam sukaks 65 metai.
Jis teigė, kad svarstytų Prezidento siūlymą dar vieną kadenciją vadovauti AT, jeigu toks būtų pateiktas ieškant išeities iš krizės.

Teismų naikinimas

Buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris pasipiktino Seimo sprendimu. „Kai teismas nebeturės vadovo, tai gali vesti prie institucijos paralyžiaus, nes vadovas yra ir institucijos lėšų vyriausiasis tvarkytojas, ir turi daugybę kitokių funkcijų. Tai paprasčiausiai yra teismų naikinimas Lietuvoje“, – kalbėjo konstitucinės teisės specialistas.
Jis irgi nemano, kad būtų galima taikyti Teismų įstatymo straipsnį dėl AT pirmininko pareigų laikino ėjimo ar pavadavimo, kol „nėra teismo pirmininko“. „Čia, matyt, galėtų tik KT išaiškinti, ką reiškia frazė „kai nėra teismo pirmininko“ – ar ji gali būti taikoma tais atvejais, kai pirmininkas baigė kadenciją, neteko įgaliojimų, bet nebuvo atleistas iš pareigų“, – sakė E.Kūris.

Daugiau naujienų