Teismams vis reikia reformų

Vertinimai

Teismams vis reikia reformų

Lietuvos teismams vis dar reikia reformų. Atvirosios Lietuvos fondo (ATF) pranešime mūsų šalies teismų sistema vertinama labai kritiškai.

Fondo apžvalga buvo parengta atsižvelgiant į žiniasklaidos pranešimus bei remiantis privačiais pokalbiais su advokatais, prokurorais, pažįstančiais teismų užkulisius. Jau trečiąją teismų sistemos būklės apžvalgą pristatęs ATF valdybos pirmininkas Gintautas Bartkus sakė, kad teismų sistema ir toliau lieka gana uždara, joje klesti korupcija, neegzistuoja jokia teismų veiklos atskaitomybė visuomenei.

Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Ragauskas pažymėjo, jog viešumo trūkumas yra viena iš didžiausių teismų problemų. Fondo parengtame dokumente pažymima, kad teisėjai dažnai visiškai nerodo iniciatyvos atkurti teisingumą, jie nepajudina nė piršto, kad padarytų daugiau, nei juos įpareigoja įstatymas.

ALF nuomone, tai stiprina neigiamą visuomenės nuomonę ir skatina įtarinėti teisėjus korupciniais ryšiais.

P.Ragausko teigimu, didelė dalis informacijos apie teismų darbą praktiškai nepasiekia visuomenės, todėl ji negali normaliai vertinti teismų darbo. Apie teismus sprendžiama pagal atskirus įvykius.

Tokį teismų darbo bei įvaizdžio vertinimą paprašėme pakomentuoti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Aloyzą Sakalą.

- Pirmiausiai reikia įrodyti, kad teismai yra korumpuoti. Tokių įrodymų niekas nepateikia, o sprendžia tik iš spaudos. Tai nėra įrodymas. Mes ruošiamės taisyti įstatymą, kad teismai daugiau bendrautų su visuomene. Spaudos atstovai turėtų būti kiekviename apygardos teisme. Jie galėtų komentuoti teisėjų priimtus sprendimus. Naujausiais įstatymais atrankos komisijos siūlo Prezidentui pagal dalykines bei moralines teisėjų savybes į aukštesnes pareigas skirti tam tikrą skaičių kandidatų. Tačiau tuos kandidatus tvirtinti Prezidentui nėra privalu. Prezidentas turi kreiptis į Teismų tarybą, kuri gali pritarti arba nepritarti siūlomai kandidatūrai. Jeigu taryba nepritaria tai kandidatūrai, Prezidentas turi teisę siūlyti kitą. Kaip matote, teisėjų atranka yra labai griežta. Anksčiau to nebuvo, todėl pasakymas, kad teisėjų atranka yra neskaidri, yra gerokai pavėlavęs. Įdomu, kad apskųstų bylų yra labai nedaug: civilinėse bylose aukštesniam teismui apskundžiama tik 4 ar 5 procentai sprendimų, o baudžiamosiose bylose - keliolika procentų. Jeigu žmonės nerašo skundų, vadinasi, jie pasitiki tais sprendimais, kurie yra. Čia ir yra tikrasis pasitikėjimo teismais kriterijus, o ne apklausos. Europoje nepriimta spręsti apie pasitikėjimą teismais, nes visada viena šalis yra nepatenkinta. O ta nepatenkinta šalis niekada nesako, kad pralaimėjo bylą, nes įstatymas buvo oponento pusėje. Dažniausiai sakoma - pralaimėjau, nes teisėjas buvo nupirktas.

Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Algirdas Gailiūnas

Atvirosios Lietuvos fondo pranešimą vertina kritiškai.

- Manau, daugelio dalykų, kurie galėtų teismams padėti tapti atviresniems visuomenei, kol kas nėra galimybės įvesti dėl paprasčiausios priežasties - lėšų trūkumo. Prisiekusieji tarėjai - labai brangus malonumas. Tektų sumokėti už darbą ne tik tarėjams, bet ir jų darbdaviams, o tai būtų milžiniškos lėšos. Beje, šalys, kuriose yra prisiekusiųjų teismas, jais yra nusivylę. Vargu ar galima kritikuoti teismus, kurie dirba pagal Seimo priimtus įstatymus. Seimas atstovauja tautai ir turi įsiklausyti į tautos poreikius. Pirmiausiai reikia leisti protingus įstatymus, tada nereikės reikalauti, kad, taikant juos, būtų laikomasi protingumo principo. Ir kitose šalyse stebuklų nėra, teismais nepatenkinti ir išsivysčiusių valstybių piliečiai. Manau, kad šią vasarą išaiškinti trys teisėjų korupcijos faktai neduoda pagrindo teigti, jog visi teisėjai - kyšininkai. Esu įsitikinęs, kad absoliuti dauguma teisėjų - sąžiningi.

Advokatas Osvaldas Martinkus apžvalgą pakomentavo trumpai, bet taikliai.

- Iš esmės apžvalgoje išdėstytoms mintims pritariu. Praktiko patirtis rodo, kad 2+2=4 yra tik aritmetikoje. Teismuose 2+2 bus tiek, kiek reikia. Liūdniausia, kad ši taisyklė galioja ir Aukščiausiajame bei Vyriausiajame administraciniame teismuose, dėl kurių sprendimų gali pasiskųsti nebent mamai.

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Ignas Laucius komentuoti pranešimo mintis atsisakė, teigdamas, kad jam tai daryti būtų neetiška.