Kaip trečiadienį pranešė nacionalinio transliuotojo portalas, už tokį draudimą pasisakė 67 proc. respondentų.

Dar ketvirtadalis (26 proc.) apklaustų gyventojų tokiam siūlymui nepritarė, o 6 proc. – neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Anot LRT, dažniau draudimui pritaria vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, pensininkai, respondentai, kurie turi 7–12 metų vaikų.

Nepritaria tokiam draudimui labiau jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai bei besimokantis jaunimas, kitų tautybių gyventojai.

Reprezentatyvią apklausą Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko balandžio 5–19 dienomis. Apklausta 1015 Lietuvos gyventojų, tyrimas vyko 111 atrankos vietų.

Tyrimo metu papildomai buvo apklausti 15–19 metų moksleiviai visoje Lietuvoje – iš viso 109 respondentai. Mobiliųjų telefonų draudimui mokyklose pritarė tik trys iš dešimties (29 proc.) apklaustų moksleivių, du iš trijų (66 proc.) tam nepritarė, o 5 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Kaip skelbė BNS, Seimas kovą po pateikimo pritarė dviem siūlymams dėl telefonų draudimų moyklose.

Pagal „valstiečių“ projektą, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas mokykloje ne ugdymo tikslu būtų draudžiamas, išskyrus išimtinius atvejus, kurie būtų nustatyti mokyklos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarkoje.

Antruoju – konservatorių – projektu siūloma asmeniniais mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais laikrodžiais ir kitais išmaniaisiais įrenginiais mokyklose neleisti naudotis 1–10 klasių moksleiviams.

Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė yra sakiusi, kad įstatyme nereikėtų įtvirtinti tokio draudimo. Anot jos, šiuo metu yra suburta darbo grupė, kuri rengia mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose tvarką. Ji galėtų įsigalioti nuo artėjančio rugsėjo.