Prezidentės Dalios Grybauskaitės parašai po keturiais Seimo priimtais įstatymais atvers kelią prieštaringai vertinamos energetikos bendrovės "Leo LT" likvidavimui.
Nenori užšaldyti
D.Grybauskaitė pranešė pasirašiusi įstatymų paketą dėl "Leo LT", kurį prieš savaitę priėmė Seimas. "Paketą pasirašysiu, nes jis sudaro galimybę valstybei ir Vyriausybei likviduoti įmonę, vadinasi, ir patį sandorį", – tvirtino Prezidentė.
Jos nuomone, nauji įstatymai leidžia valstybei priimti sprendimus nelaukiant privataus partnerio sutikimo.
Prezidentė sakė nepritarusi kai kurių visuomeninių organizacijų siūlymui kreiptis į teismą, kad šis pripažintų sandorį negaliojančiu, nes tai įšaldytų esamą padėtį dar porai metų. "Pagal įstatymus sandorio pripažinimas negaliojančiu įmanomas tik teisme, vadinasi – Stokholmo arbitraže. Tai reiškia mažiausiai dvejų metų procesą. Tai reiškia, kad "Leo LT" ir toliau egzistuotų, ir toliau investuotų, ir toliau gautų europinius pinigus", – kalbėjo D.Grybauskaitė.
"Procesas būtų įšaldytas dar dvejiems metams. To leisti aš negaliu", – pridūrė ji.
Ragina spręsti greitai
D.Grybauskaitė tvirtino gavusi energetikos ministro Arvydo Sekmoko patikinimą, kad jau rugsėjo pradžioje "Leo LT" akcininkų susirinkimas svarstys šios bendrovės ateities klausimus ir "priims sprendimus dėl tos struktūros likvidavimo".
Prezidentė atmetė "bet kokias spekuliacijas, kad būtų geriau įstatymų nepasirašyti ir išlaikyti sandorį dar dvejus metus". Ji įsitikinusi, kad naujieji įstatymai suteikia galimybę spręsti "Leo LT" klausimą neatidėliojant.
D.Grybauskaitė įspėjo, kad Vyriausybė turi energingai spręsti "Leo LT" likvidavimo klausimą, vadovaudamasi naujais įstatymais. "Jeigu Vyriausybei pritrūks politinės valios, tos valios nepritrūks man. Jeigu Vyriausybė šį klausimą išspręs nenaudingai valstybei ar pažeisdama viešąjį interesą, Generalinė prokuratūra taip pat tuo klausimu užsiims. Jau kalbėjau apie tai su generaliniu prokuroru", – teigė Prezidentė.
Valstybės vadovė pranešė parašiusi laišką Vyriausybei, kuriame išdėstė savo poziciją kuo sparčiau likviduoti "Leo LT". Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad ir toliau turi būti vykdomas energetikos sektoriaus demonopolizavimas, turi būti vykdomos europietiškos rekomendacijos dėl veiklos energetikos sektoriuje išskaidymo.
Galima restitucija
D.Grybauskaitė pareiškė, kad, jos nuomone, vienas galimų būdų išformuoti "Leo LT" – restitucija. "Tai yra, visi išeitų iš to darinio su kuo įėjo ir niekas neužsidirbtų daugiau. Yra įvairių galimybių, ir aš labai įdėmiai stebėsiu Vyriausybės veiksmus, kad nebūtų galimybės išeinantiems dalyviams gauti dalies visų įmonių", – galimą likvidavimo formulę aiškino ji.
Prieš pasirašydama įstatymų paketą D.Grybauskaitė konsultavosi su valstybės, civilinės ir komercinės teisės specialistais apie jo konstitucingumą bei galimą poveikį šalies energetikos sistemai ir ekonomikai apskritai. Prezidentė pripažino išgirdusi įvairių teisės ekspertų nuomonių tais klausimais.
Seimas prieš savaitę priėmė keturis įstatymus, suteikiančius papildomų teisių Vyriausybei spręsti "Leo LT" valdymo, reorganizavimo ar likvidavimo klausimus. Vyriausybės atstovai teigė norintys šiuos klausimus išspręsti per derybas su privačiu akcininku – prekybos tinklo "Maxima" savininkams priklausančia "NDX energija". Ši irgi tvirtino esanti pasirengusi tokioms deryboms, bet pabrėžė, kad sutiks tik su "teisingai išspręstu" "Leo LT" likvidavimu ar reorganizavimu.
Šiuo metu valstybė turi 61,7 proc. "Leo LT" akcijų, "NDX energija" – 38,3 proc. akcijų paketą.
D.Grybauskaitė tvirtino negirdėjusi, kad "NDX energijos" atstovai norėtų su ja susitikti ir pasikalbėti apie "Leo LT" ateitį. Tačiau trečiadienį išplatintas "NDX energijos" vieno vadovų pranešimas dėl būtinybės išsaugoti "Leo LT", nes tik ji esą gali finansiškai užtikrinti strateginių projektų įgyvendinimą, tik paskatino Prezidentę pasirašyti Seimo priimtus įstatymus. "Tas pareiškimas man labai patiko. Turiu galvoje, man padėjo apsispręsti. Kai kas nors aiškina, kad be jų neįmanoma rasti pinigų strateginiams projektams, ypač kai jie patys tų pinigų neturi", – sakė ji.
Išskyrė du nuostatus
Energetikos ministras A.Sekmokas patvirtino, kad pasirašyti įstatymai leidžia rugsėjį rengiamame akcininkų susirinkime kelti klausimą dėl "Leo LT" reorganizavimo ir likvidavimo.
A.Sekmokas pabrėžė, kad iš visų priimtų įstatymų nuostatų svarbiausi yra du. Tai pataisytame Civiliniame kodekse ir Strateginių įmonių įstatyme įtvirtintas nuostatas, kad valstybė turi teisę priimti esminius sprendimus dėl nacionaliniam saugumui svarbių bendrovių valdymo, net jeigu turi tik pusę akcijų jose, o ne du trečdalius, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme.
Kitas svarbus nuostatas, anot ministro, yra pakoreguotame Atominės elektrinės įstatyme, jis nurodo, kad akcininkai turi teisę likviduoti nacionaliniu investuotoju vadinamą "Leo LT".
A.Sekmokas apgailestavo, kad "NDX energija" esą kaitalioja savo poziciją dėl "Leo LT" ateities, tačiau vis dėlto tikisi su ja susitarti.
Seimo priimtais įstatymais Vyriausybė, be kita ko, įpareigojama siekti, kad valstybės dalis bendrovėje padidėtų iki ne mažiau kaip dviejų trečdalių akcijų. Tam gali būti iš naujo įvertintas valstybės įneštas turtas, įtraukiant ir Kruonio hidroakumuliacinę bei Kauno hidroelektrines. Tačiau norint pervertinti turtą reikalingas bendrovės akcininkų susirinkimo, taigi ir privataus akcininko, sutikimas.
"NDX energijos" atstovai buvo skeptiškai įvertinę būtinybę iš naujo įvertinti į "Leo LT" įneštą turtą.
Dėl elektrinės – abejonės
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nebetvirtina, kad Lietuvoje tikrai bus statoma nauja atominė elektrinė. Vakar ji pareiškė, kad dėl naujos elektrinės būtų galima apsispręsti tik atlikus išsamius skaičiavimus, ar investuoti į atominę energetiką apsimoka.
"Ar Lietuva liks atominės energetikos šalimi, priklausys nuo strategijos peržiūrėjimo ir apskaičiavimo, į ką geriau investuoti", – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė sakė, kad Lietuva privalo atsižvelgti į planuojamas atominių elektrinių statybas šalyse kaimynėse, veikiausiai turėdama omenyje galimas branduolines elektrines Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje. "Turint galvoje, kad atominė energetika yra geopolitika, žinant, kad aplink mus bus pastatytos elektrinės, turime peržiūrėti savo strategiją ir apskaičiuoti, į ką geriau investuoti – ar į vėją, geotermiką, biomasę, atliekų deginimą, ar į atominę energetiką, ar į viską kartu. To atsakymo negaliu duoti, nes skaičių niekas Lietuvoje negali duoti, – sakė D.Grybauskaitė. – Partneriai taip pat neinvestuos į burbulinį virtualų projektą, jeigu nebus realių ekonominių skaičiavimų."
Anot prezidentės, jei paaiškėtų, kad projektas kainuos labai brangiai, "žmonės taip pat turės pasakyti savo žodį, kuria linkme Lietuvos energetika judės".
Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad preliminarūs skaičiavimai dėl naujos atominės elektrinės statybos jau yra atlikti, o išsamius skaičius ir vertinimą pateiks žinoma tarptautinė bendrovė "N M Rothschild & Sons", neseniai laimėjusi konkursą.
BNS inf.
Naujausi komentarai