Turguje – pošventinis atoslūgis

Daiktų turgus Tilžės gatvėje labai ištuštėjęs. Gal tik pusė prekiautojų nuobodžiaudami žvelgė į retus praeivius, menkai tikėdamiesi, kad kas nors atsigręš į jų siūlomas prekes. Didysis miestiečių „jomarkas“ baigėsi.

Labiausiai sudominusi prekė šį kartą buvo gauruotos sintetinės dažnai ryškių spalvų lovatiesės (uždangalai sofoms ir lovoms). Jei sumanėte padrybsoti rožės žiedo viduryje – toks užtiesalas už 85 ar 100 litų svajonę išpildytų. Tiesa, priekabesis pirkėjas, kuris nenori nei rožių, nei tigro nasrų ar leopardo kailio, suras švelnių atspalvių lovatiesę be piešinio. Bet šių pasiūla ne tokia gausi.

Vyrai pakilnoja žieminius ir demisezoninius batus, bet matuotis nesiryžta nė vienas – ir šventės praėjo, ir piniginė suplonėjusi. Lenkiškas ar itališkas plonytes tamsias kiauraraščiu megztas kojines ir pėdkelnes reklamuojanti Ana sakė, kad pošventinė prekyba visai užmigus. Per dieną tik viena kita pirkėja stabtelėjo, kainos paklausė. Nuo 12 iki 18 litų kainuojančios tinklinės pėdkelnės – ne kiekvienai dienai.

Rūpestingos ir mados vėjus nelabai gaudančios moterys perka kailinius ir puskailinius. Minkštos odos kailinaičiai kainuoja apie tūkstantį litų. Tik jau jie ne iš avikailio, kaip pasakoja prekiautojai, o šiandienos technologijų kūrinys, primenantis šilko švelnumo kailį. Čigoniško budrumo prekiautoja sakė, kad „kaip mums“ nuleistų visus 150 litų. Kur kas vertesnė apranga – storoki dirbtiniai kailiniaičiai kainavo tik 250 litų. Čia geras kapitalas kitai žiemai, kuri gal bus rimtesnė nei ši.

Kai kam ir džinsai – mados prekė. Ypač su plačiu ryškiai raudonu diržu žemiau bambos. Reklama ir turguje žino, ką daryti – stovi ant asfalto basos kojos, užvilktos šia jaunimą viliojančia preke. Ties pilvuku nupjautos – gerai matyti, kaip „guli“ ant kūno. Kaina - apie 120 litų. Mada tebereikalauja, kad džinsai būtų nutrinti - taip ir padaryta.

Anksčiau panaši prekyvietė buvo vadinama sendaikčių turgumi, arba vienu žodžiu - „baraklynas“. Dabar tos sąvokos atitikmenį galima rasti tik pačiame giliausiame Tilžės gatvės turgaus kampe. Praėjus „vyrų kvartalą“, kur spalvingų biografijų asmenybės prekiauja surūdijusiomis veržlėmis bei iki veidrodinio spindesio nublizgintais senais rusiškais virduliais, iš tolimų vandenynų parvežtomis kriauklėmis, avėtais ir dar neavėtais kerziniais batais, pačiam patvoryje yra ir tikrų sendaikčių. Beje, jau ne iš mūsų, o iš užsienio sąvartynų (atsiprašau, jei ką ne taip pasakiau) surinktų: iš bendro servizo našlaitėmis išpieštos likusios lėkštės, tokie pat puodeliai, taurės, vazelės, šviestuvai, žvakidės, ąsotėliai... Seno stiliaus lėlių vežimėlis – bene brangiausias, net 50 litų! Čia iš tiesų galima suprasti akiniuotos porcelianinės kiaulės žvilgsnį...