Ikiteisminius tyrimus bei bylas dėl prekybos žmonėmis apsunkina ir tarptautinis tokių veikų pobūdis, kurių byloms įrodymus tenka rinkti užsienio šalyse, ir per procesą parodymus keičiančios aukos.
Per metus – 42 tyrimai
Seime ketvirtadienį dėl prekybos žmonėmis problematikos surengtoje diskusijoje Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos departamento patarėja Reda Sirgedienė pateikė duomenis, jog pernai dėl tokios nusikalstamos veikos Lietuvoje buvo pradėti 42 tyrimai. Teismo priimtais sprendimais laisvės atėmimo bausmėmis nubausta 17 asmenų. Didžiausia bausmė subendrinta siekė 12 metų nelaisvės, mažiausia – dveji metai.
Diskusijoje kalbėjusi VRM patarėja, anksčiau vadovavusi Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriui, sakė, jog viena pagrindinių problemų, su kuria susiduriama, – nukentėjusių dėl prekybos žmonėmis parodymų keitimas. Anot jos, aukos palūžta ypač dėl to, kad tyrimai vyksta ilgai; procesą stabdo ir tarptautinis tokių veikų pobūdis.
"Yra didelė problema – nukentėjusio asmens pastovios psichologinės būsenos išlaikymas, kad asmuo per visą tyrimą išlaikytų vienodą poziciją, nekeistų parodymų, neatsisakytų ginti savo teisių", – diskusijoje sakė R.Sirgedienė.
Žmones veža vogti
Kriminalinės policijos biuro vyriausiasis tyrėjas, šiuo metu Prekybos žmonėmis skyriui laikinai vadovaujantis Tomas Puškorius sakė, jog tyrimus stabdo ir skirtingos teisinės sistemos įvairiose valstybėse.
"Tyrimai tikrai trunka ilgą laiką, nes tai dažniausiai tarptautiniai tyrimai, susiję su kitom valstybėm, kai tenka rinkti įrodymus kitoje valstybėje. Problema ta, kad dažnai skiriasi teisinės bazės. Naujausias pavyzdys – tyrimas, susijęs su Olandija: teko patiems važiuoti, mes prašėm kolegų, kad ten, vietoje, duoti parodymai būtų patvirtinti Olandijos teisme. To mes neturim, o jiems buvo neaišku, kam mums to reikia", – kalbėjo pareigūnas.
Jis taip pat ragino Seimą priimti pataisas, kurios išplėstų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, pobūdį. Šiuo metu kriminalizuota tik prekyba žmonėmis dėl seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo. Tačiau daugėja veikų, kai žmonės į užsienį išvežami, pavyzdžiui, vagiliauti ar elgetauti.
"Šiuo metu kriminalizuoti du būdai – seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo, bet nėra kriminalizuota prekybos žmonėmis veikla, susijusi su smulkiais nusikaltimais, elgetavimu. Pavyzdžiui, turėjome bylą, kai žmonės buvo vežami į Norvegiją vykdyti smulkių nusikaltimų", – sakė pareigūnas.
Aktuali problema
Seime ketvirtadienį surengta diskusija buvo skirta prekybos žmonėmis problematikai aptarti ir iniciatyvai įkurti Kovos su prekyba žmonėmis centrą pristatyti.
Diskusiją "Ar saugu gyventi Lietuvoje? Prekybos žmonėmis problematika: tarpžinybinio bendradarbiavimo iššūkiai" surengė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei visuomeninė organizacija "Lietuvos Caritas".
"Prekyba žmonėmis tebėra aktuali, nors užslėpta problema. Norint jai užkirsti kelią ar padėti jau nukentėjusiems asmenims, reikia efektyvaus žinybų bendradarbiavimo, kiekvienos tarnybos atsakingų veiksmų – ne vien skambių žodžių. Pribrendo situacija Lietuvoje įkurti koordinacinį Kovos su prekyba žmonėmis centrą, kuris padėtų įvertinti realią situaciją, koordinuotų įvairių institucijų veiksmus", – sako diskusijos iniciatorė, organizacijos "Lietuvos Caritas" projekto "Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms" koordinatorė Kristina Mišinienė.
Naujausi komentarai